Baturyno žudynės | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Priklauso: Šiaurės karas | |||||||
Baturyno citadelės rekonstrukcija | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
Kazokų etmonatas | Rusijos carystė | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Pulkininkas Čečelis † | Princas | ||||||
Pajėgos | |||||||
~8 000 | ~25 000 | ||||||
Nuostoliai | |||||||
~15 000 (įskaitant civilius) | ~3 000 |
Baturyno žudynės (ukr. Захоплення Батурина, rus. Взятие Батурина, 1708 m. spalio 27 d. - lapkričio 2 d.) – vienas iš Rusijos carystės kariuomenės surengtų baudžiamųjų žygių prieš Ukrainos etmoną Ivaną Mazepą ir kazokų valstybę. 1708 m. lapkričio 2 d. vadovaujama Rusijos kariuomenė įžengė į miestą, sumušė miesto įgulą, išžudė visus civilius gyventojus ir sudegino miestą iki pamatų.
Pries žudynes
Per Šiaurės karą (1700 – 1721 m.) Ukrainos etmonas Ivanas Mazepa nusprendė sudaryti sąjungą su Švedijos karaliumi Karoliu XII, užuot palaikęs nelengvą sąjungą su Rusijos caru Petru I. Karolis XII buvo pasiekęs nemažai pergalių šiaurėje, ir Mazepa manė, kad sąjunga su Švedija suteiktų jam daugiau laisvės ir kontrolės Ukrainoje.
1707 m. Karolis įsiveržė į Rusiją iš Saksonijos, siekdamas galutinio tikslo – užimti Maskvą. Petras I išsigando 40 000 kariuomenės ir pradėjo karą naudodamas išdegintos žemės taktiką: atsitraukdamas degino viską, ką paliko. Ši taktika kartu su viena atšiauriausių žiemų Europos istorijoje išsekino įsiveržusių švedų pajėgų jėgas. Karalius Karolis XII nutaręs pailsėti ir iš naujo aprūpinti savo kariuomenę pasuko į pietus, į kazokų žemes. Kazokų sostinė tuo metu buvo Baturynas.
Išgirdęs apie šį veiksmą, Petras I iš karto išsiuntė kariuomenę sunaikinti Baturyną.
Mūšio įvykiai
Baturyno šturmui Menšikovui buvo duota maždaug dvidešimt dragūnų pulkų, kuriuose buvo maždaug 15 – 20 tūkst. karių. Baturynas, kaip to meto sostinė, buvo stipriai įtvirtintas, jame buvo 100 patrankų kontingentas. Šias patrankas rusai vėliau panaudojo per Poltavos mūšį.
Menšikovas nusprendė išbandyti diplomatinius sugebėjimus, kad įtikintų gynėjus pasiduoti, ir nusiuntė Andrėjų Markovičių su pranešimu, tačiau Baturyno gynėjai atsisakė pasiduoti. Baturyno pulką bendrai kontroliavo keturi pulkininkai, tarp jų pėstininkų pulkininkas Dimitrijus Čečelis ir Prūsijoje gimęs artilerijos vadas Frydrichas Kionigseckas.
Nepavykus diplomatijai, Menšikovas pabandė pulti sostinę, bet buvo atremtas.
Išdavystė
1708 m. lapkričio 2 d. vakare, likus vienai dienai iki etmono Ivano Mazepos ir jo pajėgų grįžimo į Baturyną, įgulą išdavė pulkininkas Ivanas Nisas, atskleidęs Menšikovo kariuomenei slaptus požeminius praėjimus į sostinę.
Žudynės
Įžengusios į sostinę, Menšikovo pajėgos buvo negailestingos.
Nustebinę įgulą, jie išžudė nuo 6 000 iki 7 500 civilių miesto gyventojų. Daugelis gyventojų bandė pasislėpti bažnyčiose – vėliau jas sudegino Menšikovo kariai. Kiti buvo įkalinti savo degančiuose namuose.
Kaip buvo rašoma prancūzų laikraštyje „Gazzette de France“, „visi Baturyno gyventojai, nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties, išžudyti pagal nežmoniškus maskvėnų papročius... Visa Ukraina skendi kraujyje“.
2006 – 2009 m. archeologinių kasinėjimų duomenimis, daugiausia civilių aukų užfiksuota Gyvybę teikiančios Trejybės bažnyčioje, kurioje slėpėsi kazokų žmonos ir vaikai.
Tarptautinės reakcijos
Rusijos kariuomenės veiksmai buvo pasmerkti tarptautiniu mastu.
Apie Baturyno sunaikinimą buvo plačiai paskelbta. Apie jį buvo gerai paskelbta Prancūzijoje, kur buvo leidžiamas laikraštis „Gazzette de France“: „Visi Baturyno gyventojai, nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties, išžudyti“. Paryžiaus laikraštis „Gazzette“ išspausdino antraštes: „Moterys ir vaikai užversti ant kalavijų“.
Vienos dienraštis „Wiennerishes Diarium“ pasmerkė brutalų išpuolį.
Išnašos
- Tucker, S.C., 2010, A Global Chronology of Conflict, Vol. Two, Santa Barbara: ABC-CLIO, LLC,
- Tucker, S.C., 2010, A Global Chronology of Conflict, Vol. Two, Santa Barbara: ABC-CLIO, LLC,
- Tucker, S.C. (2010). A Global Chronology of Conflict, Vol. Two. Santa Barbara: ABC-CLIO, LLC. .
- "History of Ukrainian SSR in eight volumes". Vol.2. Kiev, 1979. p.335.
- Pavlenko, S. "Pyotr Velikiy". Moscow, 1990. p.282
- Pavlenko, p.73
- http://euromaidanpress.com/2021/11/20/baturyn-massacre-which-brought-russian-empire-to-rank-of-global-powers-and-destroyed-ukrainian-cossack-state-recalled/
- http://library.kr.ua/elib/markevich/tom2/malor15.html 2010-04-28 iš Wayback Machine projekto. "History of Little Russia (Ch.47)" at Regional Universal Scientific Library of D.Chyzhevsky
- https://www.radiosvoboda.org/a/29579186.html
- https://www.radiosvoboda.org/a/29579186.html
- https://www.radiosvoboda.org/a/29579186.html
- http://www.mazepa.name/biograph/mazepa13.html
- https://www.radiosvoboda.org/a/29579186.html
- http://euromaidanpress.com/2021/11/20/baturyn-massacre-which-brought-russian-empire-to-rank-of-global-powers-and-destroyed-ukrainian-cossack-state-recalled/
- http://www.mazepa.name/biograph/mazepa13.html
- http://www.mazepa.name/biograph/mazepa13.html
Šaltiniai
- Pavlenko, S. "Perishing of Baturyn on 2 November 1708". "Ukrainska vydavnycha spilka". Kiev, 2007.
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris