Švedijos invazija į Rusiją

Švedijos invazija į Rusiją
Priklauso: Didysis Šiaurės karas
Poltavos mūšis, Deniso Martenso paveikslas.
Data 1708 m. sausio 1 d. – 1709 m. liepos 8 d. Vieta Rusijos carystė Rezultatas Rusų pergalė Karolio kariuomenės sunaikinimas Švedijos imperijos nuosmukis
Konflikto šalys
Rusijos carystė Kazokų etmonatas	Švedijos imperija I. Mazepos šalininkai (nuo 1708 m. spalio) Varšuvos konfederacija
Vadovai ir kariniai vadai
Petras I Ivanas Mazepa (iki 1708 m. spalio) Stanislovas Leščinskis	Karolis XII     Ivanas Mazepa † (nuo 1708 m. spalio) Adomas Mikalojus Seniavskis
Pajėgos
192 000	97 000
Nuostoliai
20 000–26 000 aukų Tūkstančiai mirtinai sušalo	15 000–19 000 aukų 15 000 paimti į nelaisvę 14 000 mirtinai sušalo

Švedijos invazija į Rusiją – Švedijos imperijos Karolio XII inicijuota invazija į Rusijos carystę per Didįjį Šiaurės karą. Invazija prasidėjo 1708 m. sausio 1 d. Karoliui XII persikėlus per Vyslą ir faktiškai baigėsi švedų pralaimėjimu 1709 m. liepos 8 d. Poltavos mūšyje, nors Karolis dar kelerius metus kėlė karinę grėsmę Rusijai, kai buvo saugomas Osmanų imperijos.

Istorinės aplinkybės

Prieš įsiverždamas į Rusiją Karolis smarkiai pralaiminėdavo danų ir ATR pajėgoms. Ten įtvirtinęs pergales, jis ir išstūmė ją iš karo. Tada Karolis XII atkreipė dėmesį į Rusiją. Jis įžengė į Rusiją persikėlęs per užšalusią Vyslos upę su 40 000 vyrų, iš kurių maždaug pusę sudarė kavalerija. Ši taktika buvo būdinga jo kariniam stiliui, kuris rėmėsi kariuomenės judėjimu dideliu greičiu netikėtu reljefu. Dėl tokios greitos kampanijos pradžios Karolis vos nesusikovė su pačiu Petru Didžiuoju praėjus vos mėnesiui nuo kampanijos pradžios, kai pasiekė Gardiną, praėjus vos dviem valandoms po to, kai rusų pajėgos jį paliko.

Karolis buvo patyręs karvedys ir tikriausiai manė, kad įsiveržimas yra rizikingas. Jis pasipriešino savo generolų patarimui įsiveržti į Rusiją žiemą po pirmojo Narvos mūšio (1700 m.). Nusprendė tęsti invaziją dabar, nes tikėjosi švedų pastiprinimo ir Ivano Mazepos vadovaujamų kazokų sąjungos, tačiau švedų kariuomenės pastiprinimą užklupo rusai, o vadovaujama rusų kariuomenė sunaikino Mazepos sostinę ir, turėdama vos trylika šimtų vyrų, nusivijo jį pas Karolį.

Rezultatai

Invaziją dar labiau apsunkino Petro ir jo generolų parengta „išdegintos žemės“ strategija. Rusų kariuomenė nuolat traukėsi, išsklaidydama gyvulius ir paslėpdama grūdus praeinamuose valstiečių miesteliuose, sudegindama nenuimtą derlių ir nepalikdama švedų kariuomenei išteklių rusiškai žiemai atremti. Iki 1708–1709 m. žiemos pabaigos „didysis 1709 m. šaltis“ nuniokojo švedų kariuomenę ir sumažino ją iki 24 000 karių. 1709 m. gegužę švedų pajėgos pasivijo rusus ir abi kariuomenės susidūrė Poltavos mūšyje. Švedai buvo nugalėti, o didžioji Karolio kariuomenės dalis, apie 19 000 vyrų, buvo priversta pasiduoti.

Karolis su likusiais gyvais 543 vyrais pabėgo į pietus pas Osmanų imperijos turkus, kurie tradiciškai buvo priešiškai nusiteikę Rusijos atžvilgiu. Ten Karoliui galiausiai pavyko įtikinti sultoną paskelbti karą Rusijai. Turkijos kariuomenės, kurią sudarė 200 000 karių, remiamas Karolis vedė turkus į (1710–1711 m.). Tačiau prieš Karoliui pradedant kovą, Petrui pavyko papirkti turkų vizirį, kad šis sudarytų taiką. Taip Karolio ambicijos įsiveržti į Rusiją baigėsi.

Pasekmės

Nepavykusios invazijos padariniai buvo didžiuliai. Po Poltavos mūšio Švedijos imperija nepridėjo naujų teritorijų ir netrukus prarado daugiau valdų. Jurgis I įvedė Didžiąją Britaniją ir Prūsiją į karą prieš Švediją, o Danija vėl įsitraukė į karą. Rusija išlaikė savo užkariautas valdas Ingrijoje ir Pabaltyje, galėjo sustiprinti savo valdžią Ukrainoje ir ATR, išplėtoti naująjį Sankt Peterburgo miestą ir užmegzti gyvybiškai svarbius prekybinius ryšius Baltijos jūroje.

Beveik po 100 metų Napoleonas Bonapartas įsiveržė į Rusiją, tačiau pralaimėjo dėl „išdegintos žemės“ strategijos kaip ir švedai.

Mūšiai

Mūšiai per invaziją į Rusiją

Mūšis	Švedijos pajėgos	Rusijos pajėgos	Švedijos aukos	Rusijos aukos	Rezultatas
Gardino	800	9 000	54	200	Švedijos pergalė
	12 500	28 000	1 293	1 655–2 000	Švedijos pergalė
	2 000	4 000–8 000	380	900	Švedijos pergalė
	4 000	13 000	1 050	1 566–2 700	Švedijos pergalė
	2 400	10 000	100	375	Neaiškus
	1 800	2 000–3 000	70	600	Švedijos pergalė
	12 500	26 500–29 000	3 000–3 873	7,000	Rusijos pergalė
	600–800	3 000–3 500	600–800	270	Rusijos pergalė
	2 000	4 000	200	1,700	Švedijos pergalė
	3 000	1 500	1 000–1 600	1,500	Švedijos pergalė
	2 000	6 000	19	450	Švedijos pergalė
	2 500	5 000–10 000	132	774–1 200	Švedijos pergalė
	6 000	7 000	290	50–1 400	Neaiškus
	Nežinoma	Šeši dragūnų pulkai	Nežinoma	Nežinoma	Rusijos pergalė
Poltavos	17 000	42 000	6 900–9 200	4 635–5 953	Rusijos pergalė
	12 000	9 000	12 000 paimti į nelaisvę		Rusijos pergalė

Išnašos

1. В. А. Артамонов. Заря Полтавской победы – битва при Лесной. 2008 2013-12-29 iš Wayback Machine projekto..
2. Stewart P. Oakley: War and Peace in the Baltic, 1560–1790. London 1992, S. 110.
3. Robert Nisbet Bain: Scandinavia. A Political History of Denmark, Norway and Sweden from 1513 to 1900. Cambridge 1905, S. 336.
4. Heinz Duchhardt: Altes Reich und europäische Staatenwelt, 1648–1806. (= Enzyklopädie deutscher Geschichte. Band 4). München 1990, S. 75.
5. Nafziger 1984. sfn error: no target: CITEREFNafziger1984 ()
6. Nafziger 2021. sfn error: no target: CITEREFNafziger2021 ()
7. Peter From, Katastrofen vid Poltava (2007), Lund, Historiska media. pp. 77.
8. Nordberg, Jöran (1740). Konung Carl den XII:tes historia, volume 1 (švedų). Stockholm: Pet. Momma. pp. 844–845.
9. Liljegren, B "Karl XII: En Biografi", 2000, p. 156
10. Nationalencyklopedin
11. Ericson, Lars, red. (2003). Svenska slagfält (švedų). Wahlström & Widstrand. p. 280. ISBN .
12. Kuvaja, Christer (2008). Karolinska krigare 1660–1721 (švedų). Helsingfors: Schildts Förlags AB. p. 181. ISBN .
13. Ullgren, Peter (2008). Det stora nordiska kriget 1700–1721 (švedų). Stockholm: Prisma. p. 169. ISBN .
14. Englund, Peter (1988). Poltava (švedų). Stockholm: Atlantis. p. 38. ISBN .
15. Cooper, Leonard (1968). Many Roads to Moscow: Three Historic Invasions. London: Hamish Hamilton. p. 42. ISBN .
16. Charles XII and the Collapse of the Swedish Empire, 1682–1719 – R. Nisbet Bain 2016-05-23 iš Wayback Machine projekto.
17. Dorrell, Nicholas. The Dawn of the Tsarist Empire: Poltava & the Russian Campaigns of 1708–1709, Partizan Press (2009). pp 121
18. Ett kort dock tydeligit utdrag utur then öfwer konung Carl den Tolftes lefwerne och konglida dater, Jöran Andersson Nordberg (1745). pp 585
19. Peter From, Katastrofen vid Poltava (2007), Lund, Historiska media. pp. 174.
20. Clodfelter, Micheal (2002). Warfare and Armed Conflict. McFarland. pp. 94, 97.
21. Peter From, Katastrofen vid Poltava (2007), Lund, Historiska media. pp. 196.
22. Swedish Wikipedia
23. Bengt Liljegren, Karl XII: En biografi. (2000) Lund, Historiska media. pp 159. ISBN
24. Dorrell, Nicholas. The Dawn of the Tsarist Empire: Poltava & the Russian Campaigns of 1708–1709, Partizan Press (2009). pp 98
25. Тарле Евгений Викторович Северная война и шведское нашествие на Россию. – Сочинения. – Москва: Издательство Академии Наук СССР, 1959. – Т. 10. – С. 363–800. – 841 с.
26. Massie (2001)
27. Nicholas Dorrell (2009)
28. Moltusov, Valerij Aleksejevitj (2009). Poltava 1709: Vändpunkten (švedų). SMB. p. 83. ISBN .
29. Ett kort dock tydeligit utdrag utur then öfwer konung Carl den Tolftes lefwerne och konglida dater, Jöran Andersson Nordberg (1745). pp 593
30. Peter From, Katastrofen vid Poltava (2007), Lund, Historiska media. pp. 240.
31. Karl XII:s ryska fälttåg: källstudier, Hans Villius (1951). pp 60
32. Dorrell, Nicholas. The Dawn of the Tsarist Empire: Poltava & the Russian Campaigns of 1708–1709, Partizan Press (2009). pp 155
33. Lanciai Christian, Segern och nederlaget (1974) p. 107
34. Nordisk Familjebok
35. Anders Fryxell: Berättelser ur svenska historien, Volym 15. p. 166, 1861
36. Peter Frost, Katastrofen vid Poltava (2007) p. 259
37. Moltusov, Valerij Aleksejevitj (2009). Poltava 1709: Vändpunkten (švedų). SMB. p. 93. ISBN .
38. Peter Englund: Poltava, p.215. Atlantis 1988. ISBN .
39. Christer Kuvaja: Karolinska krigare 1660–1721, p.192. Schildts Förlags AB 2008. ISBN .
40. Encyclopedia of Ukraine
41. Istorīia Petra Velikago, p. 355

Literatūra

• Тарле Е. В. Северная война и шведское нашествие на Россию (1958).
• Энглунд П. Полтава: Рассказ о гибели одной армии. — М: Новое книжное обозрение, 1995. — 288 с.
• Гилленкрок А. Сказание о выступлении его величества короля Карла XII из Саксонии и о том, что во время похода к Полтаве, при осаде её и после случилось / Пер. с нем., введ. и примеч. Я. Турунова // Военный журнал, 1844. — № 6. — С. 1-105.
• Артамонов В. А.
• Пушкин А. С. Полтава.
• Nicholas Dorrell: The Dawn of the Tsarist Empire: Poltava & the Russian Campaigns of 1708–1709. Partizan Press, 2009.
• Peter Hoffmann: Peter der Große als Militärreformer und Feldherr. Lang, Frankfurt am Main 2010, .
• Angus Konstam: Poltava 1709. Russia Comes of Age. Osprey Publishing, 1994, .
• Robert K. Massie: Peter der Große – Sein Leben und seine Zeit. Frankfurt am Main 1987, .