Batavija

Džakarta (anksčiau vadinta Batavija) – Indonezijos sostinė ir didžiausias miestas. Įsikūrusi Javos salos šiaurės rytų pakrantėje, prie upės žiočių. Miesto plotas 699,5 km², 10,6 mln. gyventojų (2020). Džakartos metropolinėje teritorijoje, kurios plotas 6392 km², gyvena 35,934 mln. gyventojų (2020 m.). Tai antra pagal gyventojų skaičių miesto teritorija pasaulyje, po Tokijo. Yra Soekarno‑Hattos ir Halimo Perdanakusumos tarptautiniai oro uostai, ASEAN būstinė.

Džakarta Jakarta
Miesto panorama
Džakarta 6°12′0″ p. pl. 106°48′0″ r. ilg. / 6.20000°š. pl. 106.80000°r. ilg. / 6.20000; 106.80000 (Džakarta)
Laiko juosta: ()
Valstybė	Indonezija
Provincija	Džakartos provincija
Gyventojų (2020)	10 562 088
Plotas	699,5 km²
Tankumas (2020)	15 099 žm./km²
Altitudė	8 m
Tinklalapis	[1]
Vikiteka	Džakarta

Planuojama, kad 2024 m. rugpjūčio 17 d. sostinė bus perkelta iš Džakartos į .

Džakartos visuomenė įvairiakultūrė. Taip nutiko dėl to, kad į miestą plūdo migrantai iš viso Indonezijos salyno, vedami potencialiai aukštesnio pragyvenimo lygio siekių ir verslo galimybių pasiūlos. Dėl spartaus augimo miestas virto labai sausakimšu. Negana to, gyvenimo sąlygas dar labiau pablogino nuolatiniai ekologiniai veiksniai, tokie kaip potvyniai. Džakarta per metus grimzta iki 17 cm, o tai kartu su vandenynų lygio kilimu atsiliepė potvyniais. Džakarta yra viena iš greičiausiai grimztančių sostinių pasaulyje. Reaguodamas į vis prastėjančią situaciją, šalies prezidentas 2019 m. rugpjūčio mėn. paskelbė, kad Indonezijos sostinė bus perkelta iš Džakartos į Rytų Kalimantano provinciją Borneo saloje.

Istorija

Pirmoji rašytiniuose šaltiniuose paminėta gyvenvietė dabartinės Džakartos teritorijoje buvo Kalapos uostas Čilivungo upės žiotyse. Jis egzistavo sundų tautos žemėse. Tai buvo hinduistų gyvenvietė nuo maždaug V amžiaus. XII a. gyvenvietė tapo svarbiu hinduistų karalystės, sundų valstybės Sundos uostu. Pirmieji europiečiai, aplankę Kalapą, buvo portugalai. XVI a. pr. hinduistų karalius leido portugalų prekybininkams prie Kalapos pasistatyti fortą. Pagal pirmąją gyvenvietę iki šiol Džakartos uostas vadinamas Sunda Kelapa.

1527 m. miestą užkariavo šiaurinės kaimyninės valstybės valdovas Fatahila (Fatahillah). Jis Kalapos vardą 1527 m. birželio 22 d. pakeitė į Džajakarta (javiečių kalba – „pergalinga ir klestinti“). Ši data laikoma oficialiu miesto gimtadieniu. XVI a. pabaigoje į Jayakarta atvyko olandai. 1619 m. Nyderlandų Rytų Indijos kompanijos pajėgos, vadovaujamos Jan Pieterszoon Coen, užėmė miestą ir pervadino jį į Bataviją, lotynišką Nyderlandų vardą. Batavija tapo Nyderlandų Rytų Indijos kolonijų sostine. XIX a. pr. miestas išsiplėtė, kadangi olandai kėlėsi į aukštesnes vietoves, kurios laikytos sveikesnėmis. 1811 m. Javą užėmė britai ir valdė salą 5 metus, kol Nyderlandai buvo okupuoti per Napoleono karus Europoje, po to Java grąžinta Nyderlandams.

Formaliai ir tiesioginei Nyderlandų valdžiai plečiantis į didesnes salyno teritorijas, XIX a. ir XX a. pradžioje, kolonijinės Batavijos reikšmė didėjo. Olandų taktika išlaikyti kontrolę ir pajamas iš mokesčių reikalavo, kad eksporto prekės iš viso regiono būtų išsiunčiamos per Bataviją, o tai miestui suteikė ypatingą reikšmę, kurią jis išlaiko iki šių dienų.

Japonija užėmė miestą 1942 m. vykstant Antrajam pasauliniam karui ir pervadino jį į Džakartą, siekdama vietinių gyventojų palankumo. Po Japonijos pralaimėjimo 1945 m. olandai vėl užėmė miestą, nepaisydami 1945 m. rugpjūčio 17 d. indoneziečių paskelbtos nepriklausomybės. Džakarta tapo olandų pastangų atgauti visų buvusių kolonijų kontrolę centras, kol nepriklausomybės karas baigėsi Indonezijos valstybės pripažinimu 1949 m.

Atkūrus Indonezijos nepriklausomybę Džakarta itin sparčiai plėtėsi, tapo didžiausiu Indonezijos pramonės, prekybos ir kultūros centru, įgijo ir tarptautinę regioninio centro reikšmę.

Administracija

Skirtingai nuo kitų Indonezijos miestų, Džakarta turi specialų provincijos statusą. Miestui vadovauja gubernatorius, o ne meras. Džakarta dalinama į penkis rajonus (kotamadya arba kota), kuriems vadovauja walikotamadya.

Ekonomika

Vystoma laivų statyba ir remontas, automobilių, dviračių gamyba, metalo, kaučiuko apdirbimas, chemijos (gumos, cheminio pluošto), popieriaus, poligrafijos, stiklo, baldų, tekstilės (medvilnės), siuvimo, odos, avalynės, maisto (ryžių valymo, arbatos, kavos, malimo, žuvų, aliejaus) pramonė.

Kultūra

Kadangi Džakarta yra sostinė ir administracinis, politinis bei ekonominis centras, ji pritraukia daug imigrantų tiek iš Indonezijos, tiek iš užsienio. Dėl to Džakarta turi kosmopolitinį atspalvį ir įvairialypę kultūrą. Daugelis imigrantų yra iš kitų Javos dalių, kartu atsinešdami įvairiausius javiečių ir sundiečių dialektus bei tradicinį maistą ir papročius.

Sportas

• Bhayangkara FC futbolo klubas;
• Persija Jakarta futbolo klubas;
• „Gelora Bung Karno“ stadionas.
• PTIK stadionas.

Nuorodos

• Miesto svetainė 2009-07-31 iš Wayback Machine projekto.
• Jakarta Official Travel Website 2008-12-19 iš Wayback Machine projekto.

Šaltiniai

1. Džakarta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
2. Badan Pusat Statistik, Jakarta, 2021.
3. Indonesia: Java. „Regencies, Cities and Districts – Population Statistics, Charts and Map“. www.citypopulation.de. iš originalo 2015-10-25. Nuoroda tikrinta 2016-01-14.
4. „Jakarta to remain ASEAN's capital, secretary-general says“. . iš originalo 2019-10-07. Nuoroda tikrinta 2019-10-07.
5. Markus Taylor. Tales from the Big Durian, 2009
6. . www.humancities.co. Suarchyvuotas originalas 2017-12-03. Nuoroda tikrinta 2017-12-03.
7. „Cure to sinking Jakarta?“. The Jakarta Post. iš originalo 2019-07-31. Nuoroda tikrinta 2019-08-23.
8. „Jakarta sinks as Indonesian capital and Borneo takes on mantle“. . iš originalo 2019-08-26. Nuoroda tikrinta 2019-08-26.