Šiame straipsnyje pernelyg plačiai remiamasi su straipsnio objektu artimai susijusiais šaltiniais Dėl to straipsnyje pat

Šiame straipsnyje pernelyg plačiai su straipsnio objektu artimai susijusiais šaltiniais.
Dėl to straipsnyje pateikiama informacija gali būti nepakankamai . Jei galite, straipsnio informaciją pagrįskite nuorodomis į nepriklausomus antrinius šaltinius

„Aukuras“, Šiaulių gamtos ir kultūros apsaugos klubas – visuomeninė organizacija, įkurta 1988 m. birželio 6 d. Šiauliuose. Klubas turi apie 80 narių Šiauliuose ir kituose miestuose.

Tikslai

Klubas siekia saugoti ir tvarkyti gamtos bei kultūros paveldą, plačiau supažindinti visuomenę su gamtosaugos problemomis ir ugdyti ekologinę kultūrą, skatinti savišvietą; rengti kraštotyrines ekspedicijas, konkursus, seminarus, konferencijas; rūpintis surinktos medžiagos saugojimu, pažinimu ir populiarinimu; bendradarbiauti su kitomis organizacijomis Lietuvoje ir už jos ribų. Klubas rengia žygius, tradicines šventes, stovyklas. Dalyvauja Kurtuvėnų regioninio parko veikloje: padeda rengti jaunimo vasaros ekologines stovyklas, talkas.

Klube veikia ornitologų ratelis „Juodasis gandras“. Klubas priklauso Lietuvos ornitologų draugijai, Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konfederacijai, yra vienas iš Lietuvos žaliųjų judėjimo steigėjų.

Istorija

Klubas susikūrė prasidėjus Atgimimui. Tačiau pirmoji paskata burtis buvo 1987 m. viešas šiauliečių protestas prieš Kurtuvėnų landšaftinio draustinio niokojimą – piketai prie baldų susivienijimo „Venta“ ir Šiaulių rajono Vykdomojo komiteto, protestuojant prieš baldų susivienijimo pagalbinio ūkio plėtimą draustinyje. Šio protesto organizatoriai 1988 m. birželio 6 d. ir įkūrė neformalų Gamtos ir kultūros paminklų apsaugos klubą „Aukuras“. Jau birželio 8 d. buvo surinkti 1406 parašai, kuriais žmonės protestavo prieš draustinio niokojimą, laiškas išsiųstas Lietuvos TSR Ministrų tarybos pirmininkui.

Rugpjūčio 26 d. klubas organizavo vieną pirmųjų mitingų Šiauliuose, skirtą Šiaulių miesto ekologinei būklei įvertinti. Spalio 15-16 d. klubo nariai dalyvavo Kėdainiuose vykusioje Lietuvos žaliųjų judėjimo steigiamojoje konferencijoje, aktyviai dalyvavo respublikinėje Lietuvos žaliųjų judėjimo veikloje ir akcijose „Baltijos jūros apkabinimas“, „Pieno boikotas“, „Švarių šulinių akcija“, mitinge Zokniuose prie karinio oro uosto, reikalaujant iškeldinti karinius lėktuvus.

Veikla

1989 m. birželio 13 d. klubas surengė respublikinę konferenciją „Kraštovaizdžio apsaugos ir formavimo problemos Lietuvoje“. 1991 m. po kelių klubo surengtų akcijų prie Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės rūmų, įkurtas pirmasis Lietuvoje Kurtuvėnų regioninis parkas. 1992 m. surengtas protesto piketas prie Aukščiausiosios Tarybos pastato dėl saugomų teritorijų steigimo vilkinimo. Rugsėjo 24 d. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą įsteigti Lietuvoje 30 regioninių parkų.

1993 m. klubas surengė akciją Vilniuje, kad būtų priimtas Saugomų teritorijų įstatymas. 1994 m. surengta akcija, kad būtų likviduota kariškių pionierių stovyklos prie ežero Pageluvio kraštovaizdžio draustinyje, Bubių piliakalnio ir tvarkymo talkos. 1995 m. klubas surengė Dubysos aukštupio valymo talkas.

1996 m. kovo 9-10 d. klubas surengė Lietuvos žaliųjų judėjimo seminarą „Įvairių Lietuvos valdžios ir valdymo institucijų vaidmuo ir atsakomybė vykdant ir įgyvendinant aplinkosauginę politiką Lietuvoje, visuomenės dalyvavimas šių institucijų veikloje“. 1997 m. dalyvauta rengiant „Miškų gelbėjimo“ ir „Šuliniai. Kokį vandenį geriame?“ akcijas, surengta talka ant Girnikų kalno, Vėlinių žygis.

1998 m. vykdytas gamtos ir kultūros paveldo puoselėjimo projektas, surengtas seminaras „Visuomenės galimybės puoselėti gamtos ir kultūros paveldą“, įsteigta neakivaizdinė „Kurtuvos Žalioji mokykla“. Klube pradėjo veiklą ornitologų ratelis „Juodasis gandras“.

1999 m. pradėtas aplinkosauginio ugdymo projektas „Aš jaučiu gamtą“, surengta akcija-koncertas „Žaliuojantis rokas. Mažiau atliekų“, stovykla-seminaras „Gyvoji istorija“. Dalyvauta akcijose prieš miškų militarizavimą ir Nidos oro uosto statybą. 2000 m. klubas iškėlė į viešumą Šiaulių miesto želdinių problemas, siekdamas sustabdyti Prisikėlimo aikštės su prieigomis detaliajame plane numatytų medžių sunaikinimą. Organizuoti konkursai „Aš jaučiu gamtą“, surengta jau tradicine tapusi stovykla „Gyvoji istorija. Vainagių legenda“, Lygiadienio šventė ant Salduvės piliakalnio, „Ugnies sąšauka“ ant Girnikų kalno, „Vėlinių žygis 2000“. Dalyvauta akcijose prieš padangų deginimą Akmenėje, prieš žaliųjų plotų naikinimą Kaune.

2001 m. iškeltos viešumon Šiaulių miesto parkų įteisinimo problemos, surengta ekspedicija – žygis dviračiais „Šiaulių rajono dvarai“, vasaros stovykla „Gyvoji istorija. Romuva '2001“ Kurtuvėnuose, organizuota informacinė kompanija „Žmogaus poveikis vandens ratui“, rengtos konferencijos, koncertai, sukurtas videofilmas apie vandens taršą. Dalyvauta akcijose Vilniuje – „Balsuok už saugomas teritorijas“, Šiauliuose – „Diena be automobilio“, Kaune – „Žmogau – medis ne elektros stulpas“. 2009 m. vyko gamtos ir kultūros paveldo draugų stovykla „Gyvoji istorija. Paveldo draugai‘2009“.

Dauguma klubo pradėtų renginių tapo tradiciniais ir vyksta kasmet. „Ugnies sąšauka“ dabar vadinama „Baltų vienybės ugnis“ ir kasmet laužais ant piliakalnių ar aukštesnių kalvų, raketų salvėmis sujungia vis daugiau Lietuvos ir Latvijos bendruomenių. Jos nuolatiniai dalyviai ir organizatoriai – Žemaičių kultūros draugija ir Varnių regioninis parkas.

Nuorodos

„Aukuro“ klubo svetainė 2009-09-16 iš Wayback Machine projekto.