Atropatena

Atropatena (sen. pers. Ātṛpātakāna; sen. gr. Ἀτροπατηνή) – senovės iranėnų karalystė, maždaug 323 m. pr. m. e. įkurta persų satrapo . Karalystė buvo įsikūrusi šiaurinėje dabartinio Irano dalyje ir Atropato įpėdinių buvo valdomos iki I mūsų eros amžiaus pradžios, kol juos pakeitė partų Aršakidų dinastija. 226 m. Atropatena buvo nukariauta sasanidų ir paversta marzbanu („margrafų“) valdoma provincija. Atropatena buvo vienintelis Irano regionas, kuriame zoroastrizmas išliko dominuojantis visą laiką nuo pat Achemenidų dinastijos pradžios iki .

Atropatena Ātṛpātakāna
Autonomiją turinti valstybę, dalį egzistavimo turėjusi vasalinius santykius su Partų imperija (148 arba 147 m. pr. m. e. –226 m. e. m.)
← apie 323 m. pr. m. e. – 226 m.
Location of Atropatenas Atropatena 221 m. pr. m. e. Tuo metu buvo seleukidų vasalas
Sostinė	Ganzakas
Religija	Zoroastrizmas
Valdymo forma	Monarchija
Era	Antika

Atropateno pavadinimas taip pat buvo vartojamas ir Azerbaidžanui nusakyti.

Pavadinimo kilmė

Strabono teigimu, Atropatenos vardas kilo iš Achemenidų imperijos didiko Atropato. Strabonas savo knygoje “Geografija” rašo, kad Medija buvusi padalinta į dvi dalis – Didžiąją Mediją su metropoliu Ekbatana ir Atropato Mediją, kurios pavadinimas kilęs iš didiko Atropato, kuris apsaugojęs šią šalį, priklausiusią Didžiajai Medijai, nuo tapimo Makedonijos dalimi. Tuo tarpu viduramžių Arabijos geografai pavadinimo kilmę aiškino kitaip – anot jų, pavadinimas susijęs su Adorbadoru, šventiko vardu, reiškiančiu „ugnies sergėtojas“.

Istorija

Atropatenas ir kaimyninės valstybės II a. pr. m. e.

331 m. pr. m. e. įvyko Gaugamelų mūšis tarp Achmenidų valdovo Darijaus III ir Aleksandro Makedoniečio, kuriame Achmenidų pusėje kovoto Atropato armija. Mūšį laimėjus Aleksandro kariuomenei ir žlugus Achmenidų imperijai, Atropatas pareiškė lojalumą Aleksandrui. 328–327 m. pr. m. e. jis buvo Aleksandro paskirtas Medijos valdytoju. Po Aleksandro Makedoniečio mirties 323 m. pr. m. e. makedonų užkariautos žemės buvo padalintos tarp diadochų (). Buvusi Achmenidų Medijos satropija buvo padalinta į dvi valstybes: Media Magna, arba Didžiąją, apėmusią pietinę dalį ir perduotą , vienam iš Aleksandro apsaugininkų. Mažesnė dalis šiaurėje, kuri tuomet buvo satropija, tapo Atropateno Medija, o ja valdyti gavo Atropatas, buvęs Achmenidų Visos Medijos valdytojas. Tuo metu jis jau buvo susigiminiavęs su , Aleksandro paskirtu regentu, – buvo jo uošvis. Neilgai trukus Atropatas atsisakė mokėti duoklę Seleukui ir paskelbė Atropateno Mediją nepriklausoma karalyste. Tačiau seleukidų valstybę valdant Antiochui III, šis valstybę užpuolė 223 m. pr. m. e. Seleukidams triumfuojant, Atropatenos karalius Artabazanas buvo priverstas pripažinti seleukidų viršenybę. Kita vertus, šalis išliko nominaliai nepriklausoma. 190 m. pr. m. e. seleukidai metu buvo sumušti romėnų, tuo metu bandžiusių plėsti savo valdas į rytus. Romėnų grėsmė vertė Atropateną ir Partą vienytis prieš bendrą priešą

38 m. pr. m. e. įvyko mūšis tarp romėnų ir partų, pasibaigęs romėnų pergalę. Po dvejų metų romėnų generolas Atonijus užpuolė vieną pagrindinių Atropatenos miestų, Fraspą. Tačiau miestas turėjo gerus gynybinius įtvirtinimus, tad romėnai puldami patyrė milžiniškų nuostolių (neteko apie 35 000 karių) ir turėjo atsitraukti. Vėliau Atropatena Romoje ieškodavo sąjungininko prieš Partą, nes pataroji norėjo Atropatenos žemes prisijungti. Dinastija, kurios pradininkas Atropatas, šalį valdė keletą šimtmečių; iš pradžių kaip nepriklausomą valstybę, po to – kaip aršakidų vasalė. Dar vėliau šalies valdymą perėmė aršakidai.

Vėlyvuoju Partos laikotarpiu imperija ėmė silpti ir jai darėsi sunku išlaikyti vakarinę Irano dalį nuo antpuolių. Iranologo teigimu, būtent valdant partų monarchui dinastija prarado savo prestižą tarp kitų šalių. Atropateno gyventojai (tiek didikai, tiek valstiečiai) rėmė Sasanidų imperijos princą jam kovojant prieš Vologezo V sūnų . Manoma, kad Atropatenos didikai susivienijo su sasanidais tikėdamiesi tvirtos valstybės, kurios valdovas gebąs palaikyti tvarką. Tuo tarpu dvasininkija galėjo jaustis atstumta aršakidų, todėl veikiausiai taipogi palaikė sasanidus dėl jų paramos zoroastrizmui.

Valdovų sąrašas

Senovės Persijos istorija
Elamas,
Kasitai, Mana
Senovės Irano regionai:
Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arija, Arachosija, Drangiana, Gedrosija, Fergana, Turanas
Medijos imperija
Achemenidų imperija
Makedonijos imperija
Seleukidai, Graikai-baktrai
Partai, Kušanai
Sasanidai, Eftalitai
Irano istorija, Afganistano istorija

Nepaisant to, kad Atropatena kelis šimtmečius buvo valdoma karalių, tik dalis jų vardų yra žinomi, o jų valdymo metai yra dar sunkiau identifikuojami. Lentelėje žemiau nurodyti žinomi valdovai ir apytiksli valdymo metų trukmė (daugeliu atveju tik konkretūs metai, kada žinoma apie valdymą).

Valdovo vardas	Valdymo metai
Atropato giminė
	apie 323 m. pr. m. e.
	221 m. pr. m. e.
	67 m. pr. m. e.
	65 m. pr. m. e.
	59 m. pr. m. e.
	iki 30 m. pr. m. e.
	30 m. pr. m. e.
	28 arba 20 m. pr. m. e. – 4 m. e. m.
	4-6 m. e. m.
Aršakidų dinastija
	iki 12 m.
	12-51 m.
	nuo 51 m.

Šaltiniai

1. Boyce & Grenet 1991, p. 71.
2. Olbrycht (2014), 96 psl.
3. Gregoratti (2017), 138 psl.
4. Schippmann (1987), 221–224 psl.
5. Schippmann 1987, pp. 221–224. sfn error: no target: CITEREFSchippmann1987 ()
6. Yarshater, Ehsan (1983), The Cambridge history of Iran, Kembridžo universiteto leodykla, p. 1408, , "Atropatene, žr. skyriuje Azarbaijan" 
7. „Strabo, Geography, Book 11“. www.perseus.tufts.edu. Nuoroda tikrinta 2020-04-30.
8. de Planhol 1987, pp. 205–215. sfn error: no target: CITEREFde_Planhol1987 ()
9. Chaumont 1987, pp. 17–18. sfn error: no target: CITEREFChaumont1987 ()
10. „Strabo, Geography, Book 11, chapter 13, section 1“. www.perseus.tufts.edu. Nuoroda tikrinta 2020-04-30.
11. Cheshire, Keyne (2009). Alexander the Great. Cambridge University. pp. 73. ISBN .
12. F. Mirwaisi, Hamma (2010). Return of the Medes: An Analysis of Iranian History. Wheatmark. p. 123. ISBN .
13. Ghodrat-Dizaji 2007, p. 87.
14. Daryaee 2010, p. 249.
15. Ghodrat-Dizaji 2007, pp. 87–88.
16. Ghodrat-Dizaji 2007, p. 88.

Literatūra

• ; Grenet, Frantz (1991). Beck, Roger (red.). A History of Zoroastrianism, Zoroastrianism under Macedonian and Roman Rule. Leiden: Brill. ISBN .
• Daryaee, Touraj (2010). „Ardashir and the Sasanians' Rise to Power“. University of California: 236–255. {{}}: Citatai journal privalomas |journal= ()
• de Planhol, X. (1987). „Azerbaijan i. Geography“. In Yarshater, Ehsan (ed.). Encyclopædia Iranica, Volume III/2: Awāʾel al-maqālāt–Azerbaijan IV. London and New York: Routledge & Kegan Paul. pp. 205–215. .
• Ghodrat-Dizaji, Mehrdad (2007). „Administrative Geography of the Early Sasanian Period: The Case of Ādurbādagān“. Iran: Journal of the British Institute of Persian Studies. 45 (1): 87–93. doi:10.1080/05786967.2007.11864720. S2CID 133088896.
• Gregoratti, Leonardo (2017). „The Arsacid Empire“. In Daryaee, Touraj (red.). King of the Seven Climes: A History of the Ancient Iranian World (3000 BCE - 651 CE). UCI Jordan Center for Persian Studies. pp. 1–236. ISBN .
• Olbrycht, Marek Jan (2021). Early Arsakid Parthia (ca. 250-165 B.C.). Brill. ISBN .
• Olbrycht, Marek Jan (2014). „The Genealogy of Artabanos II (AD 8/9–39/40), King of Parthia“: 92–97. {{}}: Citatai journal privalomas |journal= ()
• Strabonas, .
• Schippmann, K. (1987). „Azerbaijan III. Pre-Islamic History“. In Yarshater, Ehsan (ed.). Encyclopædia Iranica, Volume III/2: Awāʾel al-maqālāt–Azerbaijan IV. London and New York: Routledge & Kegan Paul. pp. 221–224. .

37°š. pl. 48°r. ilg. / 37°š. pl. 48°r. ilg. / 37; 48