Asociacija | |||
---|---|---|---|
Asociación del Fútbol Argentino | |||
FIFA reitingas | |||
3 (2022-10-06) | |||
Treneris | |||
Lionel Scaloni | |||
Daugiausiai įvarčių įmušė | |||
Lionel Messi (102) | |||
Daugiausia rungtynių žaidė | |||
Javier Mascherano (147) | |||
| |||
Pirmosios rungtynės | |||
Urugvajus 2–3 Argentina (Montevidėjas; 1901 m. gegužės 16 d.) | |||
Pergalė didžiausiu skirtumu | |||
Argentina 12–0 Ekvadoras (Montevidėjas; 1942 m. sausio 22 d.) | |||
Pralaimėjimas didžiausiu skirtumu | |||
Čekoslovakija 6–1 Argentina (Helsingborgas, Švedija; 1958 m. birželio 15 d.) Urugvajus 5–0 Argentina (Gvajakilis; 1959 m. gruodžio 16 d.) Bolivija 6–1 Argentina (La Pasas; 2009 m. balandžio 1 d.) | |||
Pasaulio čempionatas | |||
Dalyvauta: 18 (Pirmas kartas: 1930) | |||
Copa América | |||
Dalyvauta: 41 (Pirmas kartas: 1916) Geriausi rezultatai: 1 vieta, 1921, 1925, 1927, 1929, 1937, 1941, 1945, 1946, 1947, 1955, 1957, 1959, 1991, 1993, 2021 |
Argentinos vyrų futbolo rinktinė (isp. Selección de fútbol de Argentina) – viena pajėgiausių pasaulyje futbolo rinktinių. Argentina laimėjo 3 pasaulio čempionatus ir kelis olimpinių žaidynių apdovanojimus. Be to, Argentinai ir Urugvajui priklauso tarpusavio varžybų rekordas (193 rungtynės nuo 1901 m.).
Istorija
Rinktinė dalyvavo 5 pasaulio futbolo čempionatų finaluose: jau pirmajame pasaulio futbolo čempionate 1903 m. užėmė antrąją vietą (4-2 pralaimėjo Urugvajui); laimėjo 1978 m. (3-1 nugalėjo Nyderlandus) ir 1986 m. (3-2 Vakarų Vokietiją); 1990 m. finalą pralaimėjo Vakarų Vokietijai (1-0) ; 2014 m. pralaimėjo tai pačiai Vokietijai (1-0). 2022 m. Katare Argentina finale palaužė čempionų titulą ginusius prancūzus.
Rinktinė net 12 kartų laimėjo Copa América turnyrą ir 3 kartus Pietų Amerikos čempionatą.
2004 m. olimpinėse žaidynėse laimėjo aukso, o 1928 ir 1996 m. olimpiadose sidabro medalius. Argentinos jaunimo rinktinė laimėjo net 5 jaunimo čempionatus:
- 1979 m. Japonijoje,
- 1995 m. Katare,
- 1997 m. Malaizijoje,
- 2001 m. Argentinoje,
- 2005 m. Olandijoje.
(Paskutinius 3 vadovaujant treneriui Jose Pekerman).
1992 m. laimėjo Konfederacijų taurę, o paskutiniame Konfederacijų turnyre Vokietijoje užėmė antrą vietą (4-1 pralaimėjo Brazilijai).
2006 m. pasaulio futbolo čempionato Vokietijoje grupės turnyrą pradėjo pergale 2:1 prieš Dramblio Kaulo Kranto rinktinę. Kitos grupės varžybose argentiniečiai sutriuškino Serbijos ir Juodkalnijos rinktinę rezultatu 6:0 (didžiausia pergalė šiame čempionate). 2 įvarčius įmušė Maxi Rodrigesas, o po daugybės tikslių ir labai techniškų perdavimų įvartį įmušė Estebanas Kambiasas. Po šių rungtynių Argentina užsitikrino patekimą į aštuntfinalį, todėl paskutinėse grupės varžybose su Olandija leido pailsėti pagrindiniams žaidėjams ir sužaidė taikiai – 0:0. Aštuntfinalyje susitiko su Meksika. Po labai įnirtingų varžybų, per pirmąjį pratęsimą, lemiamą įvartį puikiu smūgiu į viršutinį vartų kampą įmušė Maxi Rodrigesas, kuris ir išrinktas geriausiu rungtynių žaidėju. Argentina įveikė meksikiečius 2:1 ir pateko į ketvirtfinalį. Čia sustiko su šeimininke Vokietijos rinktine, su kuria įnirtingoje kovoje per pagrindinį laiką sužaidė 1:1. Rungtynių metu po susidūrimo su vokiečių puolėju M. Kloze, traumą gavo ir buvo pakeistas pagrindinis vartininkas R. Abbondansieris. Argentiniečiai apmaudžiai pralaimėjo 11 m baudinių seriją rezultatu 4:2 ir pasitraukė iš čempionato.
2007 m. Copa America čempionate Argentinos rinktinė, vedama saugo Juan Roman Riquelme sėkmingai įveikė tiek grupės turnyrą, tiek atkrintamasias varžybas, įtikinama persvara nugalėdama priešininkus. Tačiau labai nesėkmingai susiklosčius finalinėms varžyboms argentiniečiai nusileido Brazilijai.
2010 m. pasaulio čempionate argentiniečius treniravo legendinis futbolininkas Diego Maradona. Jo vadovaujama rinktinė lengvai įveikė grupės etapą, aštuntfinalyje nugalėjo Meksiką, tačiau ketvirtfinalyje, kaip ir 2006 m., pralaimėjo Vokietijai.
2014 m. pasaulio čempionatas Argentinai buvo itin sėkmingas. Argentiniečiai laimėjo visas grupių etapo varžybas prieš Bosniją ir Hercegoviną (2-1), Iraną (1-0) bei Nigeriją (3-2). Aštuntfinalyje Argentina, vedama Lionelio Mesio, nugalėjo Šveicariją (1-0), ketvirtfinalyje Belgiją (1-0), pusfinalyje po įnirtingos kovos ir baudinių serijos nugalėti Nyderlandai. Finale laukė Vokietija, kuri net 7-1 pusfinalyje sutriuškino Braziliją. Po labai įnirtingos kovos ir pratęsimo, argentiniečiai buvo priversti pripažinti varžovų pranašumą (1-0 po pratęsimo) ir tenkintis antrąja vieta. Įdomus faktas yra tai, kad argentiniečiai šiame čempionate visas varžybas laimėjo minimaliu skirtumu.
Į 2018 m. pasaulio čempionatą Rusijoje Argentinos rinktinė atvyko kamuojama nesutarimų, siekta atstatydinti trenerį Sanpaolį. Komanda sužaidė lygiosiomis su Islandija, buvo nugalėta 3:0 Kroatijos ir tik įveikusi Nigeriją iš antros vietos grupėje žengė į aštuntfinalį. Ten sutikę būsimus pasaulio čempionus prancūzus, argentiniečiai pralaimėjo rezultatu 3:4.
2022 m. pasaulio čempionate Katare Argentina po 36 metų pertraukos vėl laimėjo čempionų titulą. Grupėje Lionelio Skalonio treniruojami argentiniečiai sensacingai pralaimėjo Saudo Arabijai rezultatu 1:2, tačiau paskui įveikė Meksiką bei Lenkiją ir iš grupės žengė pirmieji. Atkrintamosiose varžybose įveikta Australija (2:1), Nyderlandai (2:2, po baudinių serijos) bei Kroatija (3:0), o finale Argentina susigrūmė su pasaulio čempionais prancūzais. Finalas buvo labai dramatiškas: argentiniečiai anksti išsiveržė į priekį rezultatu 2:0 ir kontroliavo rungtynių eigą, tačiau 80 minutę 11 metrų baudinį įmušė prancūzų lyderis Kilianas Mbapė, o po minutės rezultatą išlygino. Pratęsime Lionelis Mesis vėl išvedė į priekį Argentiną, tačiau Mbapė realizavo dar vieną baudinį. Visgi, 11 m baudinių serijoje sėkmingiau mušė argentiniečiai. Lionelis Mesis su 7 įvarčiais ir 3 rezultatyviais perdavimais tapo geriausiu čempionato žaidėju, o Emilianas Martinesas – geriausiu vartininku.
Dalyvavimas čempionatuose
Pasaulio futbolo čempionatas
- 1930 – 2 vieta
- 1934 – I etapas
- 1938 – nedalyvavo
- 1950 – nedalyvavo
- 1954 – neįveikė atrankos
- 1958 – I etapas
- 1962 – I etapas
- 1966 – ketvirtfinalis
- 1970 – nedalyvavo
- 1974 – aštuntfinalis
- 1978 – 1 vieta
- 1982 – aštuntfinalis
- 1986 – 1 vieta
- 1990 – 2 vieta
- 1994 – aštuntfinalis
- 1998 – ketvirtfinalis
- 2002 – I etapas
- 2006 – ketvirtfinalis
- 2010 – ketvirtfinalis
- 2014 – 2 vieta
- 2018 – aštuntfinalis
- 2022 – 1 vieta
Copa América
- – 2 vieta
- – 2 vieta
- – 3 vieta
- – 2 vieta
- – 1 vieta
- – 4 vieta
- – 2 vieta
- – 2 vieta
- – 1 vieta
- – 2 vieta
- – 1 vieta
- – 1 vieta
- – 2 vieta
- – 1 vieta
- – nedalyvavo
- – 1 vieta
- – 2 vieta
- – 1 vieta
- – 1 vieta
- – 1 vieta
- – nedalyvavo
- – nedalyvavo
- – 1 vieta
- – 3 vieta
- – 1 vieta
- – 1 vieta
- – 2 vieta
- – 3 vieta
- – 2 vieta
- 1975 – I etapas
- 1979 – I etapas
- 1983 – I etapas
- 1987 – 4 vieta
- 1989 – 3 vieta
- 1991 – 1 vieta
- 1993 – 1 vieta
- 1995 – ketvirtfinalis
- 1997 – ketvirtfinalis
- 1999 – ketvirtfinalis
- 2001 – nedalyvavo
- 2004 – 2 vieta
- 2007 – 2 vieta
- 2011 – ketvirtfinalis
- 2015 – 2 vieta
- 2016 – 2 vieta
- 2019 – 3 vieta
- 2021 – 1 vieta
Olimpinės žaidynės
- Olimpinis auksas: 2004, 2008
- Olimpinis sidabras: 1928, 1996
Žymiausi žaidėjai
- Sergio Agüero (2006–2021)
- Roberto Ayala (1994–2007)
- (1955–1957)
- (1975–1982)
- (1961–1967)
- (1989–1998)
- Gabriel Batistuta (1991–2002)
- Jorge Burruchaga (1983–1990)
- Claudio Caniggia (1987–2002)
- (1954–1964)
- (1993–2002)
- Hernán Crespo (1995–2007)
- Ángel Di María (2008–)
- Alfredo Di Stefano (1947)
- (1974–1985)
- Sergio Goycochea (1987–1994)
- Gonzalo Higuaín (2009–2018)
- Mario Kempes (1973–1982)
- Claudio Lopez (1995–2003)
- Javier Mascherano (2003–2018)
- Diego Armando Maradona (1977–1994)
- Emiliano Martínez (2021–)
- (1960–1969)
- Lionel Messi (2005–)
- (1936–1950)
- Ariel Ortega (1993–2003)
- Daniel Passarella (1976–1986)
- (1964–1974)
- (1959–1969)
- (1992–1999)
- Juan Román Riquelme (1997–2008)
- (1983–1994)
- (1987–2000)
- Diego Simeone (1988–2002)
- (1956–1957)
- (1930)
- Carlos Tevez (2004–2015)
- Jorge Valdano (1975–1990)
- Juan Sebastián Verón (1996–2010)
- (1975–1978)
- Javier Zanetti (1994–2011)
Treneriai
- 1924–1925
- 1927–1928
- 1928–1929
- 1929–1930
- 1934–1934
- 1934–1937
- 1937–1939
- 1939–1960
- 1960–1961
- 1961–1961
- 1962–1963
- 1963–1963
- 1963–1964
- 1964–1968
- 1968–1968
- 1968–1969
- 1969–1969
- 1969–1972
- 1972–1974
- 1974–1974
- 1974–1982
- 1982–1990
- 1990–1994 Alfio Basile
- 1994–1998 Daniel Passarella
- 1998–2004 Marcelo Bielsa
- 2004–2006 José Pekerman
- 2006–2009 Alfio Basile
- 2008–2010 Diego Maradona
- 2010–2011 Sergio Batista
- 2011–2014
- 2014–2016 Gerardo Martino
- 2016–2017
- 2017–2018
- 2018– Lionel Scaloni
Šaltiniai
- FIFA pasaulio reitingai. FIFA. Nuoroda tikrinta 2022-12-19.
Nuorodos
- Oficiali svetainė
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris