Anykščių valsčius

55°31′š. pl. 25°07′r. ilg. / 55.52°š. pl. 25.11°r. ilg. / 55.52; 25.11

Anykščių valsčius
Laikotarpis: XV a. – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Anykščiai
Rusijos imperija
Kauno gubernija	Ukmergės apskritis (1861–1915)
Lietuva
	Utenos apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Utenos apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Utenos apskritis (1944–1947) Anykščių apskritis (1947–1950)

Anykščių valsčius (rus. Оникштынская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Anykščiai. Dabar valsčiaus teritorijoje yra Anykščių seniūnija.

Istorija

Valsčius minimas nuo XV a. 1516 m. Ldk Žygimantas Senasis Anykščių dvarą ir valsčių su Anykščiais įkeitė Žemaitijos seniūnui ir Anykščių valdytojui Mykolui Kmitai Kuncevičiui už 1000 kapų grašių paskolą. XVI a. valsčiui priklausė Svėdasai ir Rokiškis. 1545 m. buvo sukilę valsčiaus valstiečiai. Carmečiu valsčius įsteigtas 1861 m. Kauno gubernijoje.1923 m. valsčiuje buvo 16 868 ūkiai. 1928 m. Petras Tarasenka valsčiuje pažymėjo radinius iš akmens amžiaus Anykščiuose, lietuvių (aisčių) senkapius Anykščiuose, Barbiškiuose, Semeniškėliuose, Šauliuose, piliakalnius Anykščiuose ir Semeniškėliuose, akmenis Anykščiuose, Puntakiuose, Stakiuose. 1931 m. prie Anykščių valsčiaus prijungtas Andrioniškio valsčius. Anykščių valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Anykščių rajonui (13 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		9470	825 kiemai	24 seniūnijos	144
1923 m.	219	11 196	2343
1932 m.	220	14115		15 seniūnijų
1949-01-01 ((išsamiau))	220			13 apylinkių

Vadovai

• , 1932 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.	Apylinkė, 1949 m.
Andrioniškis	Andrioniškio seniūnija	Andrioniškio apylinkė
Anykščiai	Anykščių miestelio seniūnija	Anykščių apylinkė
Anykščiai (viensėdis)	Anykščių kaimo seniūnija	-
Bikūnai	Bikūnų seniūnija	Bikūnų apylinkė
Latava	Latavos seniūnija	-
Magylai	Mogilių seniūnija	Magylų apylinkė
Naujonys	Naujonių seniūnija	Naujonių apylinkė
Niūronys	Niūronių seniūnija	-
Piktagalys	Piktagalio seniūnija	Piktagalio apylinkė
Ramaškonys	Ramoškonių seniūnija	Ramaškonių apylinkė
Rubikiai	Rubikių seniūnija	Rubikių apylinkė
Stakės	-	Stakių apylinkė
Storiai	Storių seniūnija	Storių apylinkė
Šeimyniškiai	Šeiminiškių seniūnija	Šeimyniškių apylinkė
Šlavėnai	Šlavėnų seniūnija	Šlavėnų apylinkė
Vikonys	Vikonių seniūnija	Vikonių apylinkė
Iš viso:	15 seniūnijų	13 apylinkių

Gyvenvietės

1933 m. valsčiuje minimi kaimai:

• Alienikai (Lebdėnai)
• Anykščiai
• Ažugajai
• Ažužeriai
• Bikūnai
• Bučioniai
• Dvarioniai
• Elmininkai
• Elmiškis
• Gyliai
• Gojus
• Grubai
• Jurzdika
• Katleriai
• Kiaušai
• Kirkai
• Kiškeliai
• Klikūnai
• Klimiškiai
• Kūniškiai
• Lagedžiai
• Lebdegėnai
• Liūdiškiai
• Margiai
• Medžioliai
• Meliausiškiai
• Nagurkiškiai
• Naujoniai
• Niuroniai
• Navariškis
• Pagriaužiai
• Pagubris
• Palioniai
• Pavariai
• Pečiuliai
• Penioniai
• Piktagalis
• Puosiniai
• Rubikiai
• Semeniškėliai
• Semeniškiai
• Skapiškiai
• Storiai
• Šauliai
• Šlavėnai
• Užupiečiai
• Vaišviliškiai
• Vaituliškis
• Vykoniai
• Voješiai
• Vozgeliai
• Zablacka (Paneivėnai)
• Žažumbris

Gyventojai

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1835	Anykščiai	Antanas Baranauskas, poetas, vyskupas	1902
1836	Liudiškiai	Klemensas Kairys, kunigas, poetas	1864
1849	Vėjeliškiai	Antanas Karosas, vyskupas	1947
1852	Katlėriai	Juozas Milašiūnas, knygnešys	1943
1879	Niūronys	Jonas Biliūnas , rašytojas	1907
1882	Užuožeriai	Antanas Vienuolis, rašytojas	1957
1892	Latava	Mikas Masys, literatas	1973
1894	Slavėnai	Elena Gimbutienė, agronomė	1982
1896	Liudiškiai	Petras Biržys, literatas, dainininkas	1970
1901	Kiaušai	Jonas Kuprionis, miškininkas, žurnalistas	1982
1901	Želtiškiai	Jonas Karvelis, knygų leidėjas	1988
1903	Luciūnai	Jonas Yla, rašytojas, žurnalistas	1976
1906	Vajėšiai	Juozas Meškauskas (1906), gydytojas	2010
1909	Juostininkai	Juozas Baltušnikas, išeivijos veikėjas	1956
1911	Bečerninkai	Veronika Dagelytė, dainininkė	1956
1923	Elmininkai	Juozas Bulotas, agronomas	2001
1929	Ažupiečiai	Algirdas Eduardas Čižas, inžinierius	2016
1929	Bičionys	Antanas Tyla, istorikas	2018
1930	Liepdegėnai	Simonas Šimkūnas, inžinierius energetikas	2021
1932	Storiai	Antanas Dilys, fotografas	2021
1938	Šeimyniškėliai	Stanislovas Kalinka, architektas
1939	Pienionys	Antanas Žukauskas, dailininkas, skulptorius	2022

Šaltiniai

1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 763–776 psl.
5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 14
6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 764 psl.
7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 770–771 psl.
8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 15
9. Anykščių valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 695 psl.