ŠeimyniškėliaiŠeimyniškėliai prie kelio į NiūronisŠeimyniškėliai55 33 00 š pl 25 07 34 r ilg 55 550 š pl 25 126 r ilg 55

Šeimyniškėliai

Šeimyniškėliai

55°33′00″š. pl. 25°07′34″r. ilg. / 55.550°š. pl. 25.126°r. ilg.

Apskritis

Utenos apskritis

Savivaldybė

Anykščių rajono savivaldybė

Seniūnija

Anykščių seniūnija

Gyventojų

129

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė)
Vardininkas:	Šeimyniškė̃liai
Kilmininkas:	Šeimyniškė̃lių
Naudininkas:	Šeimyniškė̃liams
Galininkas:	Šeimyniškėliùs
Įnagininkas:	Šeimyniškė̃liais
Vietininkas:	Šeimyniškė̃liuose

Istoriniai pavadinimai

lenk. Siemieniszkiele

Šeimyniškėliai – kaimas Anykščių rajono savivaldybėje, 1 km į šiaurės rytus nuo Anykščių, kairiajame Šventosios krante, prie Elmės ir Variaus žiočių, Anykščių regioniniame parke. Prie Šventosios įkurtas paplūdimys. Pro kaimą eina kelias Anykščiai–Niūronys–Stakės , atsišakoja Šeimyniškėliai–Lašiniai . Pietiniu pakraščiu eina plentas 120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis . Prie jo stūkso didingas Šeimyniškėlių piliakalnis (kai kurie istorikai mano, kad čia stovėjusi legendinė Vorutos pilis, priklausiusi karaliui Mindaugui), įkurtas Šeimyniškėlių kraštovaizdžio istorinis draustinis.

Šventosios pakrantėje įsikūrusios „Elmos“, „Šventosios“ ir „Vorutos“ kolektyvinių sodų bendrijos.

Istorija

Šeimyniškėliai (Siemieniszkiele) minimi Ukmergės apskrities seniūnijų 1765 m. inventoriuose, tuo metu priklausė Lietuvos Didžiajam Kunigaikščiui.

1923 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius. 1949 m. rugpjūčio 12 d. kaimas buvo įjungtas į kolūkį „Voruta“, vėliau iki 1974 m. priklausė J. Biliūno kolūkiui, 1974–1992 m. – Elmininkų bandymų stoties eksperimentiniam ūkiui.

Nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio kaimo teritorijoje pradėjo kurtis sodų bendrijos, ilgainiui tapusios Anykščių priemiesčių zona. 2006 m. dalis kaimo perduota Anykščių miestui.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.

1902 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

232

228

113

53

38

26

69

129

Žymūs žmonės

Antanas Jakniūnas – pedagogas vadovas (g. 1936 m.),
Stanislovas Kalinka – architektas (g. 1938 m.),
Diana Šiukščiūtė-Šermukšnienė – bibliotekininkė ir visuomenininkė (g. 1964 m.).

Šaltiniai

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
Siemieniszkiele. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 545 psl. (lenk.)
„Dėl Anykščių miesto teritorijos ribų pakeitimo“. 2006 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. 1272. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.
Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Šeimyniškėliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 376 psl.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

Anykščių krašto vietovių žinynas
[1] 2008-07-20 iš Wayback Machine projekto.
[2]

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .

[2] Siemieniszkiele. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 545 psl. (lenk.)

[3] „Dėl Anykščių miesto teritorijos ribų pakeitimo“. 2006 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. 1272. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.

[4] Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.

[5] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[1959-70sur-6] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[MLTE-7] Šeimyniškėliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 376 psl.

[8] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[9] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[10] Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[11] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[12] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.