Anykščių dvaras

55°31′47″š. pl. 25°07′08″r. ilg. / 55.529606°š. pl. 25.119024°r. ilg. / 55.529606; 25.119024

Anykščių dvaras
Senosios mokyklos pastatai
Vieta	Anykščiai, J. Biliūno / Dvaro g. kampe
Bajorų giminės	, , Hlebavičiai
Parkas	išlikę senmedžių
Pastatų būklė	šiuolaikiniams poreikiams pritaikyta teritorija
Savininkas	Anykščių r. savivaldybė

Anykščių dvarvietė – teritorija Anykščių mieste, į rytus nuo Šventosios ir Anykštos upių santakos, siaurojo geležinkelio prieigose. Apie dvarą primena netoliese esanti Dvaro gatvė. Dvarvietės ribos yra 0,25 km į pietryčius nuo geležinkelio Anykščiai–Rubikiai tilto per Šventosios upę, 0,2 km į pietryčius nuo Šventosios kranto ties jos santaka su Anykštos upe, 0,06 km į pietvakarius nuo geležinkelio ir 0,07 km į šiaurės vakarus nuo Anykščių cerkvės.

1938 m. pasodintas ąžuolas (tolumoje – cerkvė)

Istorija

Pirmą kartą Anykščių dvaras paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero 1440 m. laiške, kuriuo pranešama, kad Anykščių dvaras atiduodamas valdyti Radvilai Astikaičiui. Tai pirmas Anykščių paminėjimas istoriniuose šaltiniuose, ši data laikoma miesto įkūrimo data. Vėliau dvaras nuomojamas Ostrovičiams, Hlebavičiams bei kitoms bajorų giminėms.

Pagal archeologinius radinius Anykščių dvarvietė datuojama XVI–XVIII a. Ankstyviausi dvaro inventoriai iš 1773 m. Po 1831 m. sukilimo dvaras pateko valstybės žinion. 1864–1874 m. jo teritorijoje pastatyta mūrinė stačiatikių cerkvė. Dvaro pastatai sunyko XIX a. pabaigoje.

Dvarvietės teritorijoje buvusiuose pastatuose nuo 1806 m. veikė Anykščių pradžios mokykla, vėliau, nuo 1920 m. – progimnazija. Šioje mokykloje mokėsi ir dirbo būsimasis lietuvių literatūros klasikas A. Vienuolis–Žukauskas, rašytojas Jonas Biliūnas, profesorius archeologas Petras Tarasenka.

1968 m. senosios mokyklos kieme pastatytas akmuo komjaunimo aktyvistui Antanui Ubagevičiui.

Būklė

Veikia stačiatikių cerkvė, išlikę mokyklos pastatai, kurie pritaikyti visuomenės poreikiams: įsikūrusi Anykščių regioninio parko direkcija, menų studija. Apie buvusį dvarą dar primena čia augantys seni klevai ir liepos.

Šaltiniai

1. „Objekto Nr. 17146 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
2. „Objekto Nr. 4818 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
3. Ingrida Semaškaitė. „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. – Vilnius, „Algimantas“, 2010. // psl. 1–512