Anglijos geografija

Anglijos geografija
Žemynas	Europa
Regionas	Vakarų Europa
Plotas	132 938 km² 98 % žemės 2 % vandens
Pakrantė	3 200 km
Sienos	Škotija 96 km Velsas 257 km
Aukščiausias taškas	978 m
Žemiausias taškas	-4 m
Ilgiausia upė	Severnas 354 km
Didžiausias ežeras	298 km²

Anglija – viena iš keturių Jungtinės Karalystės šalių. Šiaurėje ji ribojasi su Škotija (96 km), o vakaruose su Velsu (257 km). Šalies plotas yra 132 938 km². Anglija apima centrinę ir pietinę Didžiosios Britanijos salos dalį, t. y. net du jos trečdalius. Didžiausia Anglijos sala yra Vaito sala. Anglija yra netoli žemyninės Europos. Iki žemyninės Europos dalies yra vos 52 km. Jas skiria siauras 33 km jūros tarpelis – Lamanšo sąsiauris. Po juo einantis 50 km ilgio Eurotunelis jungia Angliją su Prancūzija. Anglijos ir Prancūzijos siena yra ties tunelio viduriu.

Didelį Anglijos paviršiaus plotą sudaro kalvos. Kalnų grandinė Šiaurės Anglijoje vadinama Peninais. Kitos kalvotos sritys šiaurėje yra Ežerų kraštas ir Pik Distriktas.

Didžiausias natūralus uostas Anglijoje yra Pulas, esantis pietinėje pakrantėje. Tai yra antras pagal dydį uostas pasaulyje, po Sidnėjaus, Australijoje.

Klimatas

Klimato diagrama Anglija 1971-2000 m.
S	V	K	B	G	B	L	R	R	S	L	G
84.3   7 1	60.1   7 1	66.6   9 2	56.9   12 4	55.9   15 6	62.9   18 9	54.2   21 11	66.8   21 11	73.4   18 9	83.7   14 7	83.5   10 4	90.5   7 2
temperatūra °C skalėje kritulių kiekis mm
Farenheito skalėje  S V K B G B L R R S L G     3.3   44 34     2.4   44 34     2.6   49 36     2.2   53 38     2.2   60 43     2.5   65 48     2.1   69 53     2.6   69 52     2.9   64 49     3.3   56 44     3.3   49 38     3.6   45 36 temperatūra °F kritulių kiekis coliais

Anglijoje vyrauja vidutinių platumų klimatas. Čia ištisus metus gausiai lyja, tačiau klimatas švelnesnis nei panašiose platumose esančiose vietovėse, pavyzdžiui, Niufaundlande, Kanadoje arba Sachaline, Rusijoje. Metų laikai gana įvairūs, tačiau temperatūra retai nukrenta žemiau -5 °C arba pakyla aukščiau 30 °C. Vyraujantis pietvakarių vėjas iš Atlanto vandenyno į Angliją reguliariai atneša švelnius ir drėgnus orus. Sausiausia yra šalies rytuose, o šilčiausia – , kurie yra arčiausiai Europos žemyno. Žiemą ir ankstyvą pavasarį gali pasitaikyti sniego, nors toli nuo aukštumų jis nėra labai dažnas.

Anglijoje maksimali ir minimali temperatūra visus metus yra aukštesnė nei kitose Jungtinės Karalystės šalyse, nors Velse minimali temperatūra lapkričio-vasario mėnesiais yra švelnesnė, o Šiaurės Airijoje maksimali temperatūra gruodžio-vasario mėnesiais yra aukštesnė. Anglijoje taip pat ištisus metus šviečia daugiau saulės, tačiau, priešingai nei Velse, Šiaurės Airijoje ir Škotijoje, saulėčiausias mėnuo yra liepa – iš viso apie 192,8 valandos.

Britų salų atšiaurumo zonos

Aukščiausia temperatūra Anglijoje užfiksuota 2019 m. liepos 25 d. Kembridžo universiteto botanikos sode – 38,7 °C. Žemiausia temperatūra Anglijoje buvo užfiksuota 1982 m. sausio 10 d. , netoli Šropšyro, -26,1 °C.

Pietvakarių Anglijos klimatas yra gana savitas ir šiek tiek švelnesnis nei likusioje Anglijoje ir sudaro atskirą klimato kategoriją. Pietvakariuose pasėlius, gėles ir augalus galima pradėti auginti daug anksčiau nei likusioje Anglijos ir Jungtinės Karalystės dalyje.

Didžioji Anglijos dalis patenka į 8 atšiaurumo zoną, tačiau Peninų kalnai ir Ežerų kraštas patenka į šaltesnę 7 zoną, o pietvakarių Anglija, Airijos jūros pakrantė, pietinė pakrantė ir Londonas – į šiltesnę 9 zoną. Labai maža Anglijos teritorija, Silio salos, patenka į šilčiausią Britų salų zoną – 10 zoną, kuri artima subtropinei zonai.

Anglijos klimatas  Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis Vid. aukščiausia °C 6,6 6,9 9,3 11,7 15,4 18,1 20,6 20,5 17,5 13,6 9,5 7,4 13,1 Vid. žemiausia °C 1,1 1,0 2,4 3,6 6,3 9,1 11,4 11,2 9,3 6,6 3,5 2,0 5,6 Krituliai mm 84,2 60,1 66,5 56,8 55,9 62,9 54,1 66,7 73,3 83,6 83,5 90,4 838,0 Duomenys: Jungtinės Karalystės Meteorologijos tarnyba (1971-2000 m. vidurkiai) 2022 12 12

Geologija

Anglijoje daugiausia yra . Jauniausios uolienos yra pietryčiuose, o jų amžius didėja šiaurės vakarų kryptimi. Tiso-Ekso linija skiria jaunesnes, minkštesnes ir žemiau esančias uolienas pietryčiuose ir senesnes, kietesnes ir paprastai aukščiau esančias uolienas šiaurės vakaruose. Anglijos geologiją galima pastebėti grafysčių kraštovaizdžiuose, pavyzdžiui, Kambrijos, Kento ir Norfolko kraštovaizdžiai labai skiriasi vienas nuo kito. Šiaurės Anglijos ir Vakarų Anglijos geologija šiek tiek artimesnė kaimyninių Velso ir Škotijos geologijai, o Pietų Anglijos ir Rytų Anglijos geologija labiau panaši į Šiaurės jūros ir Lamanšo sąsiaurio Šiaurės Prancūzijos, Belgijos ir Nyderlandų geologiją.

Geologinės ypatybės:

• Čedaro tarpeklis – didžiausias Didžiosios Britanijos tarpeklis
• Juros periodo krantas – UNESCO pasaulio paveldo objektas
• Tiso-Ekso linija
• Vinsilis
• Hampšyro dubuma
• Londono-Brabanto masyvas
• Dartmūras – viena iš kelių pelkių, esančių pietvakarių Anglijoje, kurioje ant granitinio batolito formuojasi torai
• Lizardo kompleksas – senovinis gabalas, esantis sausumoje (t. y. ).

Geologiniai ištekliai:

• Anglis
• Smėlis ir žvyras
• Kaolinitas
• Varis ir alavas
• Akmuo
• Šiaurės jūros dujos
• Potašas

ir ne taip gausiai,

• Geoterminė energija
• Naftos gavyba sausumoje

Didžiausi miestai ir miesteliai

Londonas yra didžiausias miestas Anglijoje ir vienas didžiausių bei judriausių miestų pasaulyje. Kiti miestai, daugiausia centrinėje ir šiaurinėje Anglijoje, taip pat yra labai dideli ir įtakingi. Didžiausių Anglijos miestų sąrašas yra diskutuotinas, nes, nors įprasta miesto reikšmė yra „ištisai užstatyta aglomeracija“, ją gali būti sunku apibrėžti, ypač dėl to, kad Anglijos administracinės teritorijos dažnai nesutampa su miestų plėtros ribomis, o daugelis miestų ir miestelių per šimtmečius išaugo į sudėtingas miestų aglomeracijas.

Pagal miestų teritorijų gyventojų skaičių ištisai užstatytose aglomeracijose, žemiau pateikiama 15 didžiausių aglomeracijų (2001 m. gyventojų surašymo duomenys):

Reitingas	Miesto teritorija	Gyventojų skaičius (2001 m. gyventojų surašymas)	Vietovės	Didžiausios vietovės
1		8 278 251	67	, , ,
2	Vakarų Midlandso konurbacija	2 284 093	22	Birmingamas, Vulverhamptonas, Dadlis, Volslas
3	Didžiojo Mančesterio aglomeracija	2 240 230	57	Mančesteris, Salfordas, Boltonas, Stokportas, Oldamas
4	Vakarų Jorkšyro aglomeracija	1 499 465	26	Lidsas, Bradfordas, Hadersfildas, Veikfildas
5		879 996	25	Niukaslas prie Taino, , , Geitshedas,
6	Liverpulio miesto teritorija	816 216	8	Liverpulis, Sent Helensas, Butlis, Haitonas-Robis
7	Notingamo miesto teritorija	666 358	15	Notingamas, Bistonas ir , ,
8	Šefildo miesto teritorija	640 720	7	Šefildas, Roderamas, Čapeltaunas, Mosboras
9	Didysis Bristolis	551 066	7	Bristolis, , Mangotsfildas,
10	Braitono ir Hovo aglomeracija	461 181	10	Braitonas, Verdingas, , , Pajūrio Šoramas,
11	Pietų Hampšyras	442 252	7	Portsmutas, , ,
12	Lesterio miesto teritorija	441 213	12	Lesteris, , ,
13	Pietryčių Dorseto konurbacija	383 713	5	Bornmutas, Pulas, Kraistčerčas,
14	Redingo aglomeracija	369 804	5	Redingas, , ,
15		365 323	7	Midlsbro, Stoktonas prie Tiso, ,

Didžiausi Anglijos miestai yra šie (abėcėlės tvarka):

• Birmingamas
• Bradfordas
• Bristolis
• Derbis
• Jorkas
• Kingstonas prie Halo
• Koventris
• Lesteris
• Lidsas
• Liverpulis
• Londonas
• Mančesteris
• Niukaslas prie Taino
• Noridžas
• Notingamas
• Oksfordas
• Piterboras
• Plimutas
• Portsmutas
• Sautamptonas
• Stokas prie Trento
• Šefildas
• Vulverhamptonas

Fizinė geografija

Tolimiausi taškai

Anglija ir Velsas iš kosmoso

Tolimiausi Anglijos taškai yra šie:

Anglija (žemyninė dalis)

• Šiauriausias taškas – Maršal Medouso įlanka, Nortumberlandas
• Šiauriausia gyvenvietė – Maršal Medousas, Nortumberlandas
• Piečiausias taškas – , Kornvalis
• Piečiausia gyvenvietė – Lizardas, Kornvalis
• Vakariausias taškas – Žemės Kraštas, Kornvalis
• Vakariausia gyvenvietė – Senen Kovas, Kornvalis
• Ryčiausias taškas – Neso kyšulys, Safolkas
• Ryčiausia gyvenvietė – , Safolkas

Anglija (įskaitant salas)

• Šiauriausias taškas – Maršal Medouso įlanka, Nortumberlandas
• Šiauriausia gyvenvietė – Maršal Medousas, Nortumberlandas
• Piečiausias taškas – Vakarų uolos, Silio salos
• Piečiausia gyvenvietė – Sent Agnesas, Silio salos
• Vakariausias taškas – , Silio salos
• Vakariausia gyvenvietė – Sent Agnesas, Silio salos
• Ryčiausias taškas – Neso kyšulys, Safolkas
• Ryčiausia gyvenvietė – Loustoftas, Safolkas

Topografija, kalnai ir kalvos

Anglija apskritai yra žemesnė ir lygesnė už likusią Jungtinės Karalystės dalį, tačiau ji turi du pagrindinius skiriamuosius bruožus: pietų, rytų ir vidurio žemumas bei šiaurės ir vakarų kalvotesnes ir kalnuotesnes vietoves. yra žemiausia Anglijos teritorija, nes joje nėra aukštų kalvų ar kalnų, o jos teritorijoje yra žemiausia Anglijos teritorija Fensas. Aukščiausia Anglijos vietovė yra Šiaurės Vakarų regionas, kuriame yra aukščiausios Anglijos kalvos ir kalnai, įskaitant aukščiausią – .

Anglijoje kalnu oficialiai laikomas aukštesnis nei 600 metrų kalnas, todėl dauguma jų yra Šiaurės Anglijoje. Kai kurios kalvų ir kalnų grandinės Anglijoje:

• Ežerų kraštas – aukščiausi Anglijos kalnai, kuriuose yra .
• Ševioto kalnai – kartais laikomi Škotijoje arba Peninų kalnų tęsiniu.
• Pasienio pelkės ir miškai – aukštumos į pietus nuo Ševioto kalnų.
• Peninai būdingi didžiajai Šiaurės Anglijos daliai ir dažnai vadinami „Anglijos stuburu“.
  • Pik Distriktas – aukštumos, sudarančios pietinį Peninų kalnų galą centrinėje ir šiaurinėje Anglijoje.
  • Pietų Peninai – pietinių Peninų kalnų teritorija tarp Pik Distrikto, Boulando miško ir Jorkšyro slėnių.
  • Boulando miškas – vakarinė Peninų kalnų atšaka Lankašyre.
  • – kalnuota šiaurinių Peninų kalnų vietovė.
  • Šiaurės Peninai – aukštumos, sudarančios šiaurinį Peninų kalnagūbrio galą.
• Hougilio kalvos – aukštumos Kambrijoje tarp Ežerų krašto ir Jorkšyro slėnių.
• Ortono kalvos – aukštumos Kambrijoje tarp Ežerų krašto ir .
• – kalvų ir pelkių teritorija prie Šiaurės jūros.
• – aukštumos prie Bristolio įlankos.
• Dartmūras – kalnuota vietovė Devono širdyje.
• – tipiška ir stereotipinė Anglijos kaimo vietovė.
• – žemų kalvų grupė.
• – žemos kalvos netoli Lamanšo sąsiaurio, sudarančios baltas Anglijos pietinės pakrantės uolas.
• Šropšyro kalvos – aukštumos netoli Velso.

Miestai

Aukščiausiai esantys miestai yra Šefildas, Bradfordas, Stokas prie Trento ir Birmingamas. Žemiausiai esantys miestai yra Londonas, Liverpulis, Noridžas ir Jorkas.

Salos

Vaito sala

Pagrindinės Anglijos salos pagal plotą ir gyventojų skaičių yra šios:

Reitingas	Sala	Plotas (km²)
1	Vaito sala	380,99
2		94,04
3		26,84
4		26,84
5		24,25
6		18,45
7	Mersio sala	18,04
8		12,99
9		11,5
10	Volsio sala	10,65

Anglijos salos pagal gyventojų skaičių

Reitingas	Sala	Gyventojų skaičius (2001 m. Jungtinės Karalystės gyventojų surašymas)
1		147 088
2	Vaito sala	132 731
3		37 852
4		37 473
5		16 887
6		12 800
7		11 391
8	Mersio sala	apie 7 200
9	Barou sala	2 606
10		1 668
11	Tornio sala	1 079
12		212
13		180
14		162
15		142
16	Roa sala	apie 100
17		92
18		73
19		apie 35

Upės

Ilgiausia Anglijos upė yra Severnas, kuris išteka Velse, įteka į Angliją ties santaka su Vernujumi ir galiausiai įteka į Bristolio įlanką. Ilgiausia upė, tekanti tik per Angliją, yra Temzė, tekanti per Anglijos ir Didžiosios Britanijos sostinę Londoną. Jorko slėnyje ir Fense teka daugelis didesnių Anglijos upių.

Pakrantė

Anglijos pakrantės ilgis yra 4422 km. Anglijos pakrantės kraštovaizdis labai priklauso nuo jūrų ir regionų, su kuriais ji ribojasi. Šiaurės jūros pakrantė Anglijoje daugiausia lygi, smėlėta, su daugybe kopų ir panaši į pakrantes kitapus jūros esančiuose Nyderlanduose. Anglijos Šiaurės jūros pakrantė yra svarbi paukščių gyvenamoji vietovė. Čia gyvena daugybė pakrančių ir buriuojančių paukščių. Pietų pakrantė palei Lamanšo sąsiaurį kyla į stačiomis baltomis Doverio uolomis, kurios dažnai laikomos Anglijos ir Didžiosios Britanijos simboliu.

Baltosios Doverio uolos

Pietų pakrantė tęsiasi iki Vaito salos, kur pereina į Juros periodo krantą Dorsete, turtingą grožio, istorijos ir fosilijų.

Juros periodo krantas.

Ties Devonu ir Kornvaliu pakrantė tampa labiau uolėta ir stati. Šioje pakrantėje daug uolų ir mažų žvejų kaimelių. Šis pakrantės ruožas driekiasi nuo Devono iki Žemės Krašto Kornvalyje, labiausiai į vakarus nutolusioje žemyninės Anglijos dalyje. Devono ir Kornvalio pakrantė panaši į priešais esančios Prancūzijos Bretanės pakrantę.

Važiuojant šiaurę, pakrantės kraštovaizdis išlieka toks pats kaip Devono ir Kornvalio pietuose, tačiau šiaurėje ji tęsiasi šalia Keltų jūros, kol galiausiai pasiekia Bristolio įlanką – svarbų laivybos ir prieplaukų sąsiaurį.

Šiaurės vakarų Anglijoje pakrantė panaši į Šiaurės jūros pakrantę, nes daugiausia yra lygi ir smėlėta, o vienintelės žymios uolos šiame pakrantės ruože yra ties Sent Biso kyšuliu, Kambrijoje. Anglijos Airijos jūros pakrantėje yra gausu estuarijų, o yra pusiasalis, kurį riboja dvi upės – Di ir Mersis. Liverpulyje ir Mersisaide šioje pakrantėje gyvena daug gyventojų ir veikia svarbi pramonė, o toliau į šiaurę yra turistiniai ir Blakpulo kurortai. Anglijos Airijos jūros pakrantėje yra dvi svarbios geografinės vietovės: didelė ir pusiasalio bei teritorija. Toliau į Kambrijos šiaurę, palei šią pakrantę stovi . Angliškoji Airijos jūros pakrantės dalis baigiasi prie sienos su Škotija .

Dardl Doras Juros periodo krante

Su Anglija besiribojančios jūros:

• Šiaurės jūra
• Lamanšo sąsiauris
• Keltų jūra
• Bristolio įlanka
• Airijos jūra

Didžiausi ežerai ir tvenkiniai

Nors Anglija yra didžiausia Jungtinės Karalystės , joje santykinai nėra didelių ežerų, nes daugelis buvusių pelkių viduramžiais buvo nusausintos. Dauguma didžiausių ežerų telkšo taikliai pavadintame Ežerų krašte Kambrijoje, Šiaurės Anglijoje.

Didžiausi Anglijos ežerai

	Ežeras	Plotas
1		14,7 km²
2	Kilder Voteris	10,0 km²
3		8,9 km²
4		5,3 km²
5		5,3 km²

Žmogaus geografija

Žemės panaudojimas

Bendras Anglijos plotas yra 132 938 km². Pasėliai ir pūdymai sudaro 30 % žemės ploto, žolės ir ganyklos – 36 %, kita žemės ūkio paskirties žemė – 5 %, miškai ir miškingos vietovės – 8 %, miesto plėtra – 21 %.

Kaimyninės šalys

Anglija turi dvi sausumos sienas: 96 km ilgio sieną su Škotija, kuri eina Ševioto kalnais, ir 257 km ilgio sieną su Velsu, kuri eina . Vakaruose Airijos jūra skiria Angliją nuo Airijos ir Meno salos, rytuose Šiaurės jūra skiria Angliją nuo Danijos, Vokietijos, Nyderlandų ir Belgijos, o pietuose Lamanšo sąsiauris skiria Angliją nuo Prancūzijos ir Normandijos salų.

Aplinkinės gyvenvietės
	Islandija	Škotija	Norvegija
	Velsas, Airija		Nyderlandai, Vokietija
	Ispanija	Prancūzija	Prancūzija, Belgija

Ekonominė geografija

Naktinė Londono apšviestų pastatų ir tilto, kurių šviesos atsispindi vandenyje, nuotrauka.

Anglija pasižymi viena didžiausių ekonomikų Europoje ir net pasaulyje – vidutinis BVP vienam gyventojui siekia 22 907 svarus sterlingų. Anglijos ekonomika paprastai laikoma mišriąja rinkos ekonomika, joje, priešingai nei Europoje vyraujančiame Reino kapitalizme, priimta daug laisvosios rinkos principų, tačiau išlaikyta pažangi socialinės gerovės infrastruktūra. Anglijos valiuta yra svaras sterlingų, dar vadinamas GBP. Anglija spausdina savo banknotus, kurie taip pat cirkuliuoja Velse. Anglijos ekonomika yra didžiausia dalis.

Regioniniai skirtumai:

Anglijos žemėlapis, padalytas pagal vidutinę BPV vienam gyventojui 2007 m., rodantis turto pasiskirstymą

Anglijos ekonomikos stiprumas įvairiuose regionuose skiriasi. Didžiausias BVP ir BVP vienam gyventojui yra Londone. Apskritai šiaurinės ir vakarinės Anglijos sritys yra skurdžiausios, o pietinės ir rytinės – turtingiausios. Toliau esančioje lentelėje pateikiamas visos Anglijos ir kiekvieno iš devynių regionų BVP (2004 m.) vienam gyventojui.

Reitingas	Vieta	BVP vienam gyventojui eurais
	Anglija	26 904
1.	Londonas	44 401
2.	Pietryčių Anglija	31 300
3.	Rytų Anglija	27 778
4.	Pietvakarių Anglija	27 348
5.	Rytų Midlandsas	26 683
6.	Vakarų Midlandsas	25 931
7.	Šiaurės Vakarų Anglija	25 396
8.	Jorkšyras ir Hamberis	25 300
9.	Šiaurės Rytų Anglija	22 886

Politinė geografija

Anglija, anksčiau buvusi karalystė ir nepriklausoma šalis, susijungė su Škotija ir ilgainiui tapo Jungtine Karalyste (tuo metu Velsas buvo laikomas Anglijos dalimi).

Anglijoje yra unikali ir prieštaringa politinė padėtis – nuo 2015 m. ji yra politinis subjektas Jungtinėje Karalystėje, neturintis savivaldos. Anglijai Jungtinės Karalystės parlamente atstovauja parlamento nariai, o klausimus, susijusius tik su Anglija, taip pat sprendžia Jungtinės Karalystės parlamentas. Prieš „Breksitą“ Anglija buvo suskirstyta į kelis regionus, kurie atskirai siuntė savo atstovus į Europos Parlamentą.

Šaltiniai

1. Dornbusch, U. (2002 m. spalio mėn.). „CoastView – What happens offshore?“. University of Sussex. Nuoroda tikrinta 2022-12-12.
2. . Suarchyvuotas originalas 2015-07-17. Nuoroda tikrinta 2022-12-12.
3. . Suarchyvuotas originalas 2008-09-07.
4. . Met Office. 2001. Suarchyvuotas originalas 2011-06-05. Nuoroda tikrinta 2022-12-12.
5. „Met Office confirms highest temperature ever recorded in the UK“.
6. „National park potash mine open by 2021“. BBC News. 2016-03-17. Nuoroda tikrinta 2022-12-13.
7. „Religious centres recover city status“. The Guardian. 1994-07-08.
8. O'Leary, Patrick (1977-07-29). „Derby's long road to city status“. The Times: 14.
9. Pointer, Graham (2005). (PDF). Focus on People and Migration. Office for National Statistics. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2009-06-11. Nuoroda tikrinta 2022-12-13.
10. „England Coast Path: Frequently Asked Questions (June 2012)“ (PDF). Natural England. Nuoroda tikrinta 2022-12-13.
11. „The Countries of the UK“. Office for National Statistics. Suarchyvuota iš originalo 2016-01-08. Nuoroda tikrinta 2022-12-13.{{}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL ()
12. National Statistics (2004). UK 2005. The Official Yearbook of the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland. London: The Stationery Office. p. 279. ISBN .