Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Manoma, kad šis puslapis parašytas neplaningai.
Jei galite, perrašykite straipsnį planingai ar padėkite apsispręsti dėl naudotino straipsnio plano .

Andrejus Aleksandrovičius Mironovas rus. Андрей Александрович Миронов

A. Mironovas ant 2001 m. Rusijos pašto ženklo
Gimė	1941 m. kovo 8 d. Maskva
Mirė	1987 m. rugpjūčio 16 d. (46 metai) Latvija, Ryga
Tautybė	rusas
Tėvas	Aleksandras Semionovičius Menakeris
Motina	Marija Vladimirovna Mironova
Vaikai	Marija Andrejevna Mironova

Veikla	TSRS kino ir teatro aktorius
Organizacijos	Maskvos satyros teatras

Alma mater	Jevgenijaus Vachtangovo vardo teatro, B. V. Šukino vardo teatrinė mokykla

Vikiteka	Andrejus Mironovas

Andrejus Aleksandrovičius Mironovas (Андрей Александрович Миронов, 1941 m. kovo 8 d. Maskva – 1987 m. rugpjūčio 16 d. Latvija, Ryga) – populiarus tarybinių laikų kino ir teatro aktorius.

Biografija

Tėvai ir giminės

Andrejus Mironovas gimė 1941 m. kovo 7 d. Maskvoje žymių estrados artistų šeimoje. Tėvas Aleksandras Semionovičius Menakeras, o motina Marija Vladimirovna Mironova. Gimimo metu Andrejus gavo savo tėvo Menakero pavardę. A. Mironovas gimė kovo 7 dieną, bet jo tėvų valia gimimo data buvo nurodyta šventinė kovo 8 diena. A. Mironovo brolis iš tėvo pusės: Kirilas Aleksandrovičius Laskaris. Dukra Marija Andrejevna Mironova (motina Jekaterina Gradova). Įdukra Marija Andrejevna Golubkina (motina Larisa Golubkina). Trečios eilės pusbrolis režisierius Leonidas Isaakovičius Menakeras.

Jaunystė

1948 m. Andrejus Mironovas pradėjo mokytis Maskvos 170-os vyrų mokyklos 1-oje klasėje. 1950 m. tėvai pakeitė Andrejaus pavardę į Mironovo.
1952 m. A. Mironovas pabandė pirmą kartą nusifilmuoti kine, bet šis bandymas nepavyko. Mironovas nepraėjo atrankos į Aleksandro Ptuško filmą „Sadko“.
1955 m. įvyko Mironovo debiutas mokyklos teatro scenoje. Mironovas suvaidino fon Krauzės vaidmenį spektaklyje pagal K. Simonovo kūrinį „Rusų žmonės“ („Русские люди“).
1958 m. Andrejus Mironovas baigė mokyklą ir įstojo mokytis į B. V. Šukino vardo teatrinę mokykla kuri buvo prie Jevgenijaus Vachtangovo vardo teatro.
1960 m. Andrejus Mironovas nusifilmuoja pirmajame savo filme "O jeigu tai meilė? " („А если это любовь?“), režisierius Julijus Raizmanas.

Kūrybinis kelias ir asmeninis gyvenimas

1962 m. kovo 19 d. įvyko filmo „O jeigu tai meilė?“ premjera. Tais pačiais metais birželio mėn. Mironovas baigė teatrinę mokyklą gaudamas raudoną baigimo diplomą, o jau birželio 18 buvo priimtas į Maskvos satyros teatro trupę, kur išdirbo 25 metus. Pirmas vaidmuo šiame teatre suvaidintas birželio 24 – Gariko vaidmuo iš O. Stukalovo spektaklio „24 valandos per parą“ („24 часа в сутки“), pagal A. Kriukovo pastatymą. Filmuojantis filme „Trys plius du“ Mironovas pradeda meilės romaną su Natalija Fatejeva.
1963 m. Mironovas vis labiau užimtas teatro veikloje. Jis gastroliuoja su trupe Gorkije, Saratove, Kislavodske. Taip pačiais metais gruodžio 23 per Natalijos Fatejevos gimtadienį Mironovas susipažįsta su Larisa Golubkina.
1964 m. nuo rugpjūčio 21 iki rugsėjo 20 d. filmavosi Vokietijos Demokratinėje Respublikoje (Potsdamas, Nauburgas) filme „Metai kaip gyvenimas“, F. Engelso rolėje.
1966 m. balandžio ir gegužės mėn. Mironovas du kartus vedė televizijos laidą "Labas vakaras! " („Добрый вечер!“). Šios laidos pagrindu vėliau gimė laida „Užeiga „13 kėdžių““. Vasarą teatras gastroliavo Pabaltijyje ir tuo metu Mironovas užmezga meilės romaną su Tatjana Jegorova.
1967 m. festivalio „Maskvos teatro pavasaris – 67“ metu Mironovui įteikiama trečioji premija už Selesteno vaidmenį L. Slavino spektaklyje „Intervencija“. Lapkričio mėn. „Aktoriaus namuose“ įvyko Mironovo personalinis kūrybinis vakaras, kuris patyrė anšlagą.
1968 m. Maskvos teatro jaunimo peržiūroje, skirtame Didžiosios Spalio revoliucijos 50-mečiui Mironovui įteikta pirmoji premija už Žadovo vaidmenį spektaklyje „Pelninga vieta“ („Доходное место“) ir Selesteno vaidmenį spektaklyje „Intervencija“. Spalio 15-23 Mironovas buvo asmeninėje kelionėje Japonijoje. Spalio 24 d. Mironovas su Jegorova pateikė pareiškimus santuokos registracijai, bet suplanuotos vestuvės gruodžio 15, dėl Mironovo tėvo infarkto, neįvyko.
1969 m. vasarį Mironovas įgarsino Sebastjano Lutatino vaidmenį T. Rybasovo radijo pastatyme „Солёная купель“ (pagal A. Novikovo-Priboj romaną). Kovo mėn. Mironovas nusiperką seną savo svajonę automobilį „Volgą“. Gegužės mėn. išleidžiama pirmoji Mironovo garso plokštelė. Plokštelėje „Muzika ir dainos iš kino filmo „Briliantinė ranka““ Mironovas atliko labai populiarią dainą „Nelaimių sala“ („Остров невезения“). Spalį aktorius filmuojasi režisieriaus L. Cheifico televiziniame spektaklyje „Rudin“. Už Rudino vaidmenį Mironovas sulaukė labai palankių atsiliepimų.
1970 m. dėl nelaimingo atsitikimo Jegorovai gimsta miręs vaikas. Birželio mėn. filmavosi Alarino vaidmenyje M. Mikaeliano televizijos spektaklyje „Patamsyje“ (pagal A. Kuprino kūrinį). Festivalyje „Maskvos teatro pavasaris – 70“ Mironovas apdovanotas diplomu ir antrąja premija už Višnenskio vaidmenį spektaklyje „Įkalintas laike“ („У времени в плену“). Tais pačiais metais vasarą Mironovas gastroliuoja su satyros teatru Čeliabinske ir Magnitagorske. Gruodžio 27 įvyko spektaklio „Patamsyje“ premjera televizijoje.
1971 m. kovo 8 d. „Literatų namuose“ Mironovas švenčia savo trisdešimtmetį. Gegužės mėn. Mironovas susipažįsta su aktore Jekaterina Gradova, o birželio 29 jai oficialiai pasiperša. Rugsėjo mėn. filmuojasi Rule vaidmenyje televizijos spektaklyje „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“. Lapkričio 30 įvyko Mironovo vedybos su Jekaterina Gradova.
1972 m. sausio 1 d. įvyko spektaklio „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“ premjera televizijoje. Gegužės pabaigoje vyko teatro gastrolės Bulgarijoje.
1973 m. Mironovas pardavė savo butą Maskvos, Volkovo skersgatvyje ir persikraustė į kooperatinį dviejų kambarių butą Gerceno g. 49. Gegužės 28 d. gimsta dukra Marija. Gruodžio 29 per televiziją parodo filmą „Seniai – plėšikai“. Tais pačiais metais spektaklyje „Didelio namo mažos komedijos“ Mironovas debiutuoja kaip teatro režisierius.
1974 m. balandžio 29 d. įvyko televizinio spektaklio „Beprotiška diena, arba Figaro vedybos“ premjera. Spalio 16 d. Mironovui suteikiamas „RTFSR Nusipelniusio artisto“ vardas. Spalio mėn. Mironovas patyrė keletą nesėkmių: išsiskyrė su žmona Jekarina Gradova ir nepraėjo atrankos į Ženios Lukašino vaidmenį Eldaro Riazanovo filme "Likimo ironija, arba Po pirties! " („Ирония судьбы, или С лёгким паром!“. Lapkričio mėn. su teatru gastroliuoja Italijoje. Gruodžio mėn. pradeda filmuotis Grušnickio vaidmenyje Anatolijaus Efroso televizijos spektaklyje „Pečorino žurnalo puslapiai“. „Goskino“ įsakymu Mironovui maksimaliai padidinamas filmavimo užmokesčio tarifas ir nuo šiol jis pagal visus kriterijus priklausė „kino elitui“.
1975 m. vasario mėn. persikraustė pas Larisa Golubkina adresu Maskva Selezniovskaja g. 30. Vasaros pabaigoje gastroliuoja Kazachstane. Rugsėjo 14 įvyko televizijos spektaklio „Sugrįžimas“ (P. Reznikovo pastatymas) premjera. Lapkričio mėn. pabaigoje koncertavo Tbilisyje.
1976 m. birželio mėn. gastroliavo Lenkijoje, bei dalyvavo Varšuvoje Tarptautiniame teatrų festivalyje.
1977 m. išleidžiamas diafilmas „Andrejus Mironovas“ (išleido „Diafilmo“ studija, B. Pojurovskij scenarijus). Vasarą susituokė su L. Golubkina, o vasaros pabaigoje filmuojasi televizijos spektaklyje „Tarp žemės ir dangaus“ (Klimovo vaidmuo, režisierius V. Fokinas). Rugsėjo mėn. siunčiamas „Goskino“ lankėsi JAV. Nuo rugsėjo 22 iki lapkričio 6 d. buvo gastrolėse Jugoslavijoje ir dalyvavo Belgrado tarptautiniame festivalyje – BITEF.
1978 m. sausio mėn. išleidžiama plokštelė „Poetas Andrejus Mironovas“. Lapkričio 18 televizijoje buvo parodytas Andrejaus Mironovo kūrybinis vakaras koncertinėje „Ostankino“ studijoje.
1979 m. gegužės 23 d. suvaidino Don Žuaną A. Efroso spektaklyje „Don Žuano tęsinys“ („Продолжение Дон Жуана“). Birželio pabaigoje su teatru gastroliuoja Rygoje. Rugpjūčio 11 d. įvyko P. Reznikovo televizijos spektaklio „Sodininkai“ („Дачники“) premjera televizijoje. Spalio mėn. po festivalio „Maskvos teatro pavasaris – 79“ Mironovui įteikta antroji premija už Lionės Šindino vaidmenį spektaklyje "Mes žemiau pasirašę… ". Spalio mėn. Mironovas su teatru vyksta į gastroles Bulgarijoje. Bulgarijos televizijoje Mironovas įrašo naujametinę programą. Lapkričio mėn. vyko į gastroles Vengrijoje.
1980 m. rugpjūčio mėn. Mironovas su žmona L. Golubkina buvo išvykęs į Olandiją. Lapkričio 14 d. apdovanojamas medaliu „Už darbinę šlovę“ („За трудовую доблесть“), o gruodžio 18 d. RTFSR Aukščiausiosios tarybos Prezidiumo įsakymu suteiktas „RTFSR liaudies artisto“ vardas.
1981 m. gegužės pabaigoje su teatru gastroliuoja Novosibirske, o birželio 12-26 d. gastroliuoja Vokietijos Federacinėje Respublikoje kur dalyvauja tarptautiniame festivalyje „Pasaulių teatrai – 81“. Festivalyje parodoma B. Brechto „Trigrašė opera“.

1982 m. kovo 6 d. mirė Mironovo tėvas Aleksandras Menakeras. Rugpjūčio mėn. ilsėjosi su žmona Belgijoje. Spalio mėn. gastroliavo su teatru VDR. Gruodžio 9 d. „Goskino“ įsakymu sustabdyti Aleksejaus Germano filmo „Mano draugas Ivanas Lapšinas“ filmavimai. Šiame filme Mironovas vaidino žurnalistą Chaniną. Prasideda V. Vinogradovo dokumentinio filmo "Aš gražinu Jūsų portretą… ". Šiame filme Mironovas atlieka vedančioje vaidmenį. Prieš naujus metu išeina A. Mironovo plokštelė "Na kuo mes ne pora? " („Ну чем мы не пара?“).
1983 m. birželį ir liepą gastroliuoja JAV. Dėl „Lenfilmo“ ir „Goskino“ nesutikimo teko kelis kartus filmuoti, montuoti ir naujai įgarsinti filmą „Blondinė už kampo“.
1984 m. išleidžiama plokštelė „Seni draugai. Andrejus Mironovas. Raimondas Paulas“.
1985 m. koncertuoja A. Jaločkinos vardo Centriniuose aktorių namuose, kur buvo pristatoma jo tėvų knyga „…savo repertuare“ („…в своём репертуаре“). Žmona L. Golubkina padovanoja Mironovui automobilį „BMW“. Gruodžio mėn. dalyvauja E. Riazanovo kūrybiniame vakare kuris vadinosi „Draugų rate“.
1986 m. gegužės 29 d. įvyko A. Lunačarskio radijo spektaklio „Eleonoros siela“ („Душа Элеоноры“) premjera. Mironovas suvaidino Napoleoną Malaparte. Nuo gegužės 31 iki birželio 10 d. kartu su kultūrine delegacija vyko į pasaulio futbolo čempionatą Meksikoje. Rugpjūčio mėn. su teatru gastroliavo Tomske. 1986 m. rudenį pakviestas į Linksmųjų ir išradingųjų klubo (KVN) aukščiausios lygos vertinimo komisiją.
1987 m. birželio 15 d. paskutinį kartą suvaidino savo Klaverono vaidmenį Maskvos satyros teatro pastate, M. Saltykovo-Ščedrino spektaklyje „Šešėliai“. Liepos 27 d. suvaidino paskutinį spektaklį Maskvoje: „Figaro vedybos“, „Ermitažo“ sodo Veidrodiniame teatre. Rugpjūčio 13 d. paskutinis solinis Mironovo koncertas Rygoje.
1987 m. rugpjūčio 14 d. Maskvos satyros teatro gastroliuojant Rygoje, spektaklio „Beprotiška diena, arba Figaro vedybos“ metu Mironovas prarandą sąmonę, nepabaigęs vaidinti paskutinės scenos. Mironovas buvo nuvežtas į vietos ligoninę kur po dviejų dienų 5 val. 35 min. mirė nuo hemoraginio insulto. Rugpjūčio 20 d. palaidotas Maskvoje. Spalio mėn. išeina Mironovo plokštelė „Ši daina skirta artimiems draugams“ („Эта песня для близких друзей“) su Jano Frenkelio dainomis.

Filmografija

1962 m. – O jeigu tai meilė? (А если это любовь?) – Piotras
1962 m. – Mano jaunesnysis brolis (Мой младший брат) – Jurka
1963 m. – Trys plius du (Три плюс два) – Roman Liubeškin
1963 m. – Du sekmadieniai (Два воскресенья)
1965 m. – Metai kaip gyvenimas (Год как жизнь) – Fridrik Engels
1966 m. – Saugokis automobilio (Берегись автомобиля) – Dima Semicvetov
1967 m. – Paslaptinga siena (Таинственная стена) – seržantas Karpuchin
1968 m. – Mylėti (Любить)
1968 m. – Literatūros pamoka (Урок литературы) – Feliks
1968 m. – Briliantinė ranka (Бриллиантовая рука) – Genadij Petrovič Kozadojev (Geša)
1968 m. – Likimas žaidžia su žmogumi (Судьба играет человеком) televizijos spektaklis
1969 m. – Užeiga „13 kėdžių“ (Кабачок «13 стульев»)
1969 m. – Dvi Branislavo Nušičiaus komedijos (Две комедии Бранислава Нушича) televizijos spektaklis – Vedantysis
1969 m. – Užgaidi princesė (Капризная принцесса) – Juokdarys
1970 m. – Šeimyninė laimė (Семейное счастье) – Sigajev
1970 m. – Rudinas (Рудин) televizijos spektaklis – Rudinas
1970 m. – Dvi šypsenos (Две улыбки) – Jaunas senelis
1970 m. – Patamsyje (В потьмах) televizijos spektaklis – Alarinas
1971 m. – Šešėlis (Тень) – Cezaris Bodžija
1971 m. – Seniai – plėšikai (Старики-разбойники) – Proskudin
1971 m. – Respublikos pasiekimas (Достояние республики) – Markizas
1971 m. – Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo (Малыш и Карлсон, который живет на крыше) filmas – spektaklis – Rule
1971 m. – Laikykis už debesų (Держись за облака) – Baltas generolas
1973 m. – Nepaprasti italų nuotykiai Rusijoje (Невероятные приключения итальянцев в России) – Vasiljev
1973 m. – Naujieji Doni ir Mikio nuotykiai (Новые приключения Дони и Микки) – balsas už kadro
1973 m. – Beprotiška diena, arba Figaro vedybos (Безумный день, или Женитьба Фигаро) filmas – spektaklis – Figaro
1973 m. – Didelio namo mažos komedijos (Маленькие комедии большого дома) televizijos spektaklis – Alekas
1974 m. – Šiaudinė skrybelaitė (Соломенная шляпка) – Fadinaras
1974 m. – Levas Guryčius Siničkinas (Лев Гурыч Синичкин) – Nalimovas
1974 m. – Senos sienos (Старые стены)
1975 m. – Žingsnis pasitinkant (Шаг навстречу) – Dantų gydytojas
1975 m. – Pečorino žurnalo puslapiai (Страницы журнала Печорина) televizijos spektaklis – Grušnickij
1975 m. – Sugrįžimas (Возвращение) televizijos spektaklis – Boris Andrejevič
1975 m. – Riki-Tiki-Tavi (Рикки-Тикки-Тави)
1975 m. – Katino Leopoldo kerštas (Месть кота Леопольда) multiplikacinis filmas – įgarsino visus vaidmenis
1975 m. – Pakartotinos vestuvės (Повторная свадьба) – Ilja
1976 m. – Dangaus kregždės (Небесные ласточки) – Selesten
1976 m. – Žydras šuniukas (Голубой щенок) multiplikacinis filmas – Juodas katinas
1976 m. – Dvylika kėdžių (Двенадцать стульев) – Ostapas Benderis
1978 m. – Išskirtinių požymių nėra (Особых примет нет) – Glazov
1978 m. – Tarp dangaus ir žemės (Между небом и землей) televizijos spektaklis – Klimov
1978 m. – Paprastas stebuklas (Обыкновенное чудо) – Ministras – administratorius
1979 m. – Trise valtyje, neskaitant šuns (Трое в лодке, не считая собаки) – Dži
1979 m. – Faretjevo fantazijos (Фантазии Фарятьева) – Faretjev
1979 m. – Gyvenimas sode (Дачная жизнь) televizijos spektaklis – Sodininkas
1980 m. – Užtarkite žodį dėl vargšo husaro (О бедном гусаре замолвите слово) – Autoriaus balsas
1980 m. – Paskyrimas (Назначение) – Liamin
1980 m. – Operacijos „Teroras“ žlugimas (Крах операции «Террор») – Glazov
1980 m. – Satyros ir humoro almanachas (Альманах сатиры и юмора) televizijos spektaklis
1981 m. – Būkite mano vyras (Будьте моим мужем) – Viktoras
1982 m. – Klajonių pasaka (Сказка странствий) – Orlando
1982 m. – Revizorius (Ревизор) filmas – spektaklis – ChlestakovVaizdas:Filmas Žmogus iš Kapucinų bulvaro.JPG|thumb|Paskutinis A.Mironovo filmas
1983 m. – Kažkur gubernijos sode (Где-то в губернском саду) – Vedantysis, Porutčikas
1983 m. – Aš gražinu Jūsų portretą (Я возвращаю Ваш портрет)
1984 m. – Blondinė už kampo (Блондинка за углом) – Nikolajus
1984 m. – Mano draugas Ivanas Lapšinas (Мой друг Иван Лапшин) – žurnalistas Chanin
1984 m. – Pergalė (Победа) – Čarlzas Braitas
1985 m. – Mes su Šerloku Cholmsu (Мы с Шерлоком Холмсом) multiplikacinis filmas – Dogas
1987 m. – Baltos rožės, rožiniai drambliai… (Белые розы, розовые слоны…) televizijos spektaklis – teisėjas Henri Puleski
1987 m. – Pėdsekys (Следопыт) – Sanglije
1987 m. – Žmogus iš Kapucinų bulvaro (Человек с бульвара Капуцинов) – misteris Fiost

Nuorodos

Visuomeninis projektas Mūsų Andrejus Mironovas (rus.)
Informacija iš ruskino.ru 2009-06-19 iš Wayback Machine projekto. (rus.)
Tinklalapis skirtas Andrejui Mironovui 2008-02-02 iš Wayback Machine projekto. (rus.)
Informacija iš peoples.ru (rus.)
Informacija iš kinoexpert.ru (rus.)
Tatjanos Jegorovos prisiminimų knyga apie A. Mironovą tinklalapyje Aldebaran 2008-03-02 iš Wayback Machine projekto. (rus.)