Alytaus miesto savivaldybės taryba Alytaus miesto savivaldybės bendruomenės atstovaujamoji savivaldos institucija atsaki

Alytaus miesto savivaldybės taryba – Alytaus miesto savivaldybės bendruomenės atstovaujamoji savivaldos institucija, atsakinga už savivaldos teisės, savo funkcijų ir bendruomenės iškeltų uždavinių įgyvendinimą bendruomenės interesais savivaldybės teritorijoje. Taryba renkama ketveriems metams visuotiniuose, slaptuose, laisvuose ir lygiuose rinkimuose pagal Lietuvos Respublikoje registruotų politinių partijų pateiktus kandidatų sąrašus. Rinkėjai – savivaldybės teritorijos gyventojai, gali keisti kandidatų eilę sąraše, penkiems kandidatams suteikdami pirmumo balsus.

Alytaus miesto savivaldybės tarybos frakcijos 2019-2023 m. kadencijoje:
  Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija: 5

  Frakcija „Už Alytų": 5

  Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija: 4

  Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcija: 3

  Frakcija „Alytaus piliečiai“: 3

  Frakcija „Žinau ir galiu – Česlovas Daugėla": 3

  Lietuvos centro partijos frakcija: 2

  Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio frakcija: 1

  Nepriklausantys jokiai frakcijai: 1

Tarybą sudaro 27 tarybos nariai. Naujai išrinktos tarybos nario įgaliojimai prasideda, o ankstesnės kadencijos tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kurią naujai išrinkta taryba susirenka į pirmąjį posėdį.

Per du mėnesius nuo pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos turi būti išrinktas savivaldybės meras, paskirti mero pavaduotojas ir savivaldybės administracijos direktorius, sudaryti tarybos komitetai ir tarybos kolegija. Savivaldybės tarybos veiklos tvarką ir formas nustato Vietos savivaldos įstatymas ir savivaldybės tarybos veiklos reglamentas.

Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Tarybos posėdžiams klausimus rengia komitetai bei komisijos savo posėdžiuose, tarybos narių frakcijos bei savivaldybės administracija. Taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą.

Savivaldybė yra Lietuvos savivaldybių asociacijos narė.

Istorija

Alytui Magdeburgo teisės suteiktos 1581 m. birželio 15 d. Miestiečiai įgijo teisę rinkti magistratą ir suolininkų kolegiją. Lietuvos didysis kunigaikštis iš miestiečių pasiūlytų kandidatų skirdavo vaitą, kuris mieste turėjo aukščiausią valdžią ir kartu su suolininkų kolegija sprendė baudžiamąsias bylas. Magistratas, kurį sudarė burmistrai ir tarėjai, tvarkė miesto reikalus. 1776 m. Abiejų Tautų Respublikos seimas panaikino daugelio Lietuvos miestų savivaldą. 1791–1792 m. miestiečiai mėgino atkurti savivaldą, tačiau valdovas nesuteikė privilegijos.

Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo 1795 m. kairiakrantis Alytus atiteko Prūsijai, ir buvo priskirtas Naujosios Prūsijos teritorijai, dešiniakrantis – Rusijai. 1807 m. kairiakrantis Alytus perleidžiamas Varšuvos hercogystei, o 1815 m. kartu su Lenkijos karalyste prijungtas prie Rusijos. Kairiakrantis Alytus tapo Kalvarijos pavieto, Alytaus gminos centru. Nėra tikslių duomenų, kada čia įkurtas magistratas, bet 1870 m. Rusijoje priėmus miestų įstatymą, magistratas panaikinamas. Dešiniakrantis Alytus taip pat neteko savivaldos. Iki 1863 m. dešiniakrantis Alytus buvo Trakų pavieto Alytaus valsčiaus centras. Po 1863 m. sukilimo ši miesto dalis neteko miesto teisių ir priskirta Alovės valsčiui. Miestelėnai galėjo rinkti tik seniūną. Istorijos šaltiniuose minimas 1889 m. seniūnas Juozas Rudzialis.

Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915–1918 m. Alytų valdė vokiečių okupacinė valdžia. Alytus buvo sujungtas į vieną administracinį vienetą, iš Kalvarijos čia perkeltas apskrities centras, čia įsikūrė paskirtas apskrities karinis viršininkas.

1919–1925 m. miesto savivaldybės taryba ir burmistras buvo renkami demokratiškai. 1931 m. ir vėlesniuose rinkimuose rinkėjų ir tarybos teisės buvo apribotos.

TSRS 1940 m. okupavus Lietuvą, vietinės valdžios ir valdymo organai buvo Darbo žmonių deputatų tarybos (nuo 1977 m. – Liaudies deputatų tarybos), kurių rinkimai nebuvo demokratiški – renkamasi buvo tik vieno kandidato. Liaudies deputatų taryba skyrė vykdomąjį komitetą iš vietos deputatų tarybos deputatų. Miesto vadovas buvo Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas.

Antrojo pasaulinio karo metu, 1941–1944 m. vietos savivaldos įstaigos buvo pavaldžios vokiečių okupacinei valdžiai. Vokiečiams pasitraukus 1944 m. liepos 19 d. Alytaus Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas atnaujino savo veiklą.

1990 m. kovo 24 – balandžio 7 d. ir pakartotiniuose rinkimuose gegužės 19 d. išrinkta pirmoji demokratinė Alytaus miesto savivaldybės taryba, paskyrusi tarybos pirmininką ir savivaldybės merą.

Vaitai

1581 – 1619 m.
1619 – ? m. Mikalojus Kristupas Chaleckis
1712 – 1731 m. Andrius Turlajus
1731 – 1737 m. Andrius Juozas Tarusa
1737 – 1761 m. Leonardas Švykovskis
1761 – 1776 m. Steponas Višnevskis

Burmistrai

1919 m. gegužės 6 d. – 1921 m. liepos 19 d.
1921 m. liepos 19 d. – 1922 m. spalio 20 d.
1922 m. spalio 22 d. – 1922 m. gruodžio 10 d.
1922 m. gruodžio 10 d. – 1925 m. vasario 1 d. Konstantinas Balukevičius
1925 m. vasario 1 d. – 1931 m. rugpjūčio 4 d.
1931 m. rugpjūčio 4 d. – 1934 m. gruodžio 14 d.
1935 m. balandžio mėn. – 1940 m. birželio mėn.
1941 m. birželio 28 d. – 1941 m. liepos 1 d. Zigmas Jakulis
1941 m. liepos 1 d. – 1941 m. rugsėjo mėn. Viktoras Alekna
1941 m. rugsėjo mėn. – 1944 m. liepos mėn.

Vykdomojo komiteto pirmininkai

1940–1941 m. birželio 22 d. Pranas Bubulas
1944 m. rugpjūčio 15 d. – 1944 m. rugsėjo 25 d.
1944 m. rugsėjo 25 d. – 1945 m. rugpjūčio 20 d. Mikas Malakauskas
1945 m. rugpjūčio 20 d. – 1947 m. vasario 1 d. Juozas Ražanskas
1947 m. vasario 1 d. – 1947 m. gegužės 12 d. Kazimieras Svetikas
1947 m. gegužės 12 d. – 1947 m. liepos 1 d. Jonas Baranauskas
1947 m. liepos 12 d. – 1948 m. sausio 15 d. Antanas Abeciūnas
1948 m. sausio 15 d. – 1949 m. liepos 13 d. Juozas Zubrickas
1949 m. lapkričio 12 d. – 1950 m. sausio 9 d. Adomavičius
1953 m. kovo 20 d. – 1954 m. balandžio 15 d. Petras Mažeika
1954 m. balandžio 15 d. – 1954 m. spalio 10 d. Vytautas Bieliukevičius
1954 m. spalio 10 d. – 1955 m. vasario mėn. Jonas Sabaitis
1955 m. vasario mėn. – 1955 m. lapkričio mėn. Vaclovas Matažinskas
1955 m. lapkričio mėn. – 1956 m. vasario 15 d.
1956 m. vasario 15 d. – 1965 m. lapkričio 11 d.
1965 m. lapkričio 11 d. – 1974 m. gruodžio mėn.
1974 m. gruodžio mėn. – 1977 m. balandžio 11 d.
1977 m. balandžio 11 d. – 1984 m. lapkričio 30 d. Alfonsas Grigaitis
1984 m. lapkričio 30 d. – 1989 m. lapkričio 2 d.
1989 m. lapkričio 2 d. – 1990 m. birželio mėn.

Merai

Miesto tarybos pirmininkas

1990 m. gegužės 4 d. – 1995 m. balandžio 19 d. Dobilas Kurtinaitis
1990 m. birželio 11 d. – 1994 m. sausio 6 d.
1994 m. sausio 6 d. – 1994 m. sausio 20 d. l. e. p.
1994 m. sausio 20 d. – 1995 m. balandžio 19 d.
1995 m. balandžio 19 d. – 2000 m. balandžio 4 d. Dobilas Kurtinaitis
2000 m. balandžio 4 d. – 2007 m. balandžio 12 d. Vytautas Kirkliauskas
2007 m. balandžio 12 d. – 2010 m. spalio 20 d. Česlovas Daugėla
2010 m. gruodžio 9 d.- 2012 m. gegužės 10 d – Feliksas Džiautas
2012 m. gegužės 11 d.- 2015 m. gegužės 16 d – Jurgis Krasnickas
2015 m. gegužės 16 d.- 2019 m. balandžio 17 d. Vytautas Grigaravičius
2019 m. balandžio 18 d.- Nerijus Cesiulis

Savivaldybės tarybos

Išnašos

https://alytus.lt/lt/taryba/tarybos-nariai

Nuorodos

Oficiali svetainė 2012-06-14 iš Wayback Machine projekto.

[1] ttps://alytus.lt/lt/taryba/tarybos-nariai