Al Birunis

Al Birūnis
Visas vardas	Abu al Rahanas Muhamadas ibn Ahmadas al Birūnis
Gimė	973 m. rugsėjo 5 d. Katas, Chorezmas
Mirė	1048 m. gruodžio 13 d. (75 metai) Gaznis
Gyven. vieta	Chorezmas, Buchara, Rėjus, Gaznis
Tautybė	persas
Religija	islamas
Veikla	mokslininkas, astrologas
Sritis	astrologija, matematika, fizika, istorija, religijotyra
Žinomas (-a) už	Indologijos pradininkas, indų ir vakarų mokslų integracijos pradininkas
Vikiteka	Al Birūnis

al Birūnis, pilnas vardas Abu al Rahanas Muhamadas ibn Ahmadas al Birūnis (pers. ابوریحان محمد بن احمد بیرونی = Abū al-Rayhān Muhammad ibn Ahmad al-Bīrūnī, lot. Alberonius; g. 973 m. rugsėjo 5 d. – m. 1048 m. gruodžio 13 d.) – persų mokslininkas, pasižymėjęs kaip polimatas: fizikas, alchemikas, astronomas, matematikas, istorikas, kalbininkas. Jo dėka į islamiškąjį mokslą integruoti indų mokslo pasiekimai, o dėl jo vykdytų Indijos mokslinių tyrimų, Al Birūnis vadinamas „pirmuoju indologu“.

Biografija

Gimė tuo metu persų valdomame Chorezme. Pradžioje studijavo islamo teisę (fikh), teologiją, mediciną, matematiką. 995 m. Mamunidams užėmus Chorezmą, išvyko į Bucharą, ten susirašinėjo su Ibn Sina. 998 m. tapo rūmų valdovo Kabuso mokslininku. Ten parašė savo pirmąjį didelį veikalą al-Athar al-Baqqiya 'an al-Qorun al-Khaliyya apie „senovės tautų chronologiją“.

1017 m. Mahmudui Gaznaviečiui užkariavus Rėjų, al Birūnis, kaip ir kiti mokslininkai paimti nelaisvėn ir išvežti į sostinę Gaznį. Ten jis tapo rūmų astrologu, plėtojo savo mokslinę veiklą, dalyvavo Mahmudo žygiuose į Indiją, apie kurią 1030 m. parašė Kitab ta’rikh al-Hind – „Indijos istoriją“. Joje Al Birūnis plačiai aprašė šalies gyventojus, jų papročius, mitus, taip pat apibūdino Indijos gamtą, turtus, architektūrą.

Daugumą savo knygų mokslininkas paskyrė astrologijai ir matematikai. Buvo besisukančios Žemės idėjų šalininkas, rėmėsi indų astronomų žiniomis. Fizikoje plėtojo statikos ir dinamikos, hidrostatikos dėsnius, mineralų tankio matavimą. al Birūnis buvo vienas lyginamosios religijotyros pradininkų – studijavo islamo, zoroastrizmo, judaizmo, krikščionybės, hinduizmo, budizmo veikalus, bandė rasti bendrą žmonių tikėjimo pradą.

Nors al Birūnis buvo plėšiamųjų Mahmudo žygių į Indiją dalyvis, jis pats indus vertino objektyviai, teigė, kad iš išsilavinusių indų yra daug ko pasimokyti, jų religiją laikė monoteistine. al Birūnis mokėjo ne tik , persų, arabų kalbas, bet ir graikų, hebrajų, asirų, berberų, sanskritą. Iš sanskrito į persų kalbą išvertė Ketāb Bātanjal (Patandžalio jogasūtrą).

Darbai

al Birūnis sukūrė daug kūrinių tiek persų, tiek arabų kalbomis. Jų priskaičiuojama 146. Svarbiausi veikalai:

• Tarikh Al-Hind („Indijos istorija“) arba India
• Kitab al-tafhim li-awa’il sina‘at al-tanjim („Astrologijos meno elementų instrukcijų knyga“)
• ‎ Kitāb al-āthār al-bāqiyah `an al-qurūn al-khāliyah („Praeitų amžių išlikę ženklai“ arba „Senovės tautų chronologija“)
• The Mas’udi Canon („Masudo kanonas“ – geografijos, astronomijos, inžinerijos enciklopedija)
• „Chorezmo istorija“
• „Mahmudo Gaznaviečio istorija“
• „Brangakmeniai“

Šaltiniai

1. Kennedy 1975, p. 394.
2. Hodgson 1974, p. 68.

Literatūra

• Hodgson, Marshall G. S. (1974). The Venture of Islam: Conscience and History in a World Civilization. 2: The Expansion of Islam in the Middle Periods. Chicago: University of Chicago Press. ISBN .
• Kennedy, Edward Stewart (1975). „The Exact Sciences“. In Frye, R. N.; Fisher, William Bayne (eds.). The Cambridge History of Iran. 4. Cambridge: Cambridge University Press. ISBN .