ŠešupėŠešupė ties Kudirkos NaumiesčiuIlgis 297 6 kmBaseino plotas 6104 8 km Vidutinis debitas 34 2 m sIštakos LenkijaŽio

Šešupė
Šešupė ties Kudirkos Naumiesčiu
Ilgis	297,6 km
Baseino plotas	6104,8 km²
Vidutinis debitas	34,2 m³/s
Ištakos	Lenkija
Žiotys	Nemunas
Šalys	Lenkija, Lietuva, Rusija

Vikiteka	Šešupė

Šešupė (vok. Scheschuppe arba Ostfluss, lenk. Szeszupa, rus. Шешупе) – upė, tekanti Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities teritorija; kairysis Nemuno intakas.

Tėkmė

Upės ištakos yra Šešupėlės kaime, prie Suvalkų, šiaurės rytų Lenkijoje, Baltijos aukštumose. Pradžioje teka giliu senslėniu į šiaurės rytus aukštumomis per Lenkiją (27 km), toliau 158 km per Lietuvą: pradžioje teka į šiaurės rytus Kalvarijos savivaldybės teritorija, nuo Želsvos (Marijampolės savivaldybė) vingiuoja į šiaurę, nuo Gavaltuvos pasuka į vakarus ir teka daugiausia Vilkaviškio ir Šakių rajonų riba. Už Kudirkos Naumiesčio pasuka į šiaurės vakarus, 51 km teka Lietuvos–Rusijos valstybine siena. Nuo santakos su Jotija iki pat žiočių teka Rusijos teritorija (62 km). Įteka į Nemuną 85 km nuo jo žiočių, į rytus nuo Ragainės, ties Lugovojė kaimu.

Upės slėnis 0,3-0,7 km pločio, negilus. Vagos plotis aukštupyje ~20 m, toliau – 25–40 m. Būdingas vagos gylis – 1,5 m.

Baseinas

Šešupės baseinas užima 6104,8 km² plotą (Lietuvai jo tenka 4899 km²). Upės baseinas apima beveik visą Užnemunės žemumą, vakarinę Sūduvos aukštumos pusę. Dešinioji vidurupio baseino dalis ežeringa (priklauso Žuvintas, Dusia, Amalvas, Žaltytis). Dešiniojoje baseino pusėje gausu pelkių ir miškų, tačiau kairioji pusė sausa ir nemiškinga.

Intakai:

Kairieji

Dešinieji

Hidrologija

Šešupė nevandeninga, sausomis vasaromis ir žiemą smarkiai nusenka, pavasarį patvinsta, išsilieja iš krantų. Upės vaga mažai įsigraužusi į nelaidžią molingą dirvą, didesnėje baseino dalyje miškų ir ežerų nedaug, todėl po liūčių dažnai kyla poplūdžiai. Srovės greitis 0,2-0,3 m/s.

Šešupės žemupyje (ties Dolgojė) metinis nuotėkis pasiskirsto taip: pavasarį nuteka 45 % vandens, vasarą 10 %, rudenį 18 %, žiemą 27 %. Metinė vandens lygio svyravimo amplitudė: ties Kalvarija 2,5 m, ties Marijampole 3,8 m, ties Kudirkos Naumiesčiu 7,0 m.

Debitas, m³/s	ties Kalvarija	ties Marijampole	ties Kudirkos Naumiesčiu	ties Dolgojė
Vidutinis	2,92	8,81	17,9	32,0
Didžiausias	39,2	166	267	679
Minimalus	0,18	?	0,047	?

Šešupė ties Lazdynais, dabar Krasnoznamenskas (Kaliningrado sritis

Šešupė Nemano rajone, Kaliningrado srityje

Šešupė paprastai užšąla gruodžio pabaigoje, ledus laužia tarp kovo ir balandžio vidurio. Išbūna užšalusi vidutiniškai 75 d. Didžiausias Šešupės ledo storis užfiksuotas 1954 m. (102 cm, Kalvarijoje) bei 1947 m. (68 cm Marijampolėje ir 58 cm K. Naumiestyje). Ilgiausiai buvo užšalusi 1941 m. (147 dienas).

Šešupė patvenkta 4 vietose:

ties Kalvarija (245 km nuo žiočių);
ties Marijampole (201 km nuo žiočių, susidaręs Marijampolės tvenkinys);
ties Gavaltuva (177 km nuo žiočių, susidaręs Antanavo tvenkinys);
ties Kudirkos Naumiesčiu (116 km nuo žiočių).

Ties Lenkijos-Lietuvos pasieniu Šešupė yra antra pagal švarumą Lietuvos upė (2006 m.; I kokybės klasė). Vandens matavimo stotys veikia Liubave ir Kudirkos Naumiestyje.

Reikšmė

Upėvardžio šaknis šeš- Lietuvoje dažna, bet ne visai aiškios kilmės. Bandoma sieti su šešėlis („nuo šviesos užstojama tamsi vieta“), senesnė šios šaknies reikšmė galėjusi būti „šaltas, vėsus“.

Nuo XV a. Šešupė su savo intakais Širvinta ir Liepona sudaro vieną stabiliausių sienų Europoje – iš pradžių tarp Teutonų ordino vakaruose ir LDK rytuose, vėliau – tarp Prūsijos bei Vokietijos ir Rusijos imperijos, dabar tarp Rusijos ir Lietuvos.

Vokiškai upė vadinta Scheschupe, tačiau nacionalsocialistams pradėjus pervadinti Rytprūsių vietovardžius šis pavadinimas kaip ir daugelis kitų, turėjusių lietuviškas, prūsiškas ar mozūriškas-lenkiškas šaknis, neįtiko ir 1938 m. Šešupė buvo pervadinta į Ostfluss.

Didesnės gyvenvietės, įsikūrusios prie Šešupės: Rutka Tartakas (Lenkija), Liubavas, Kalvarija, Bukta, Liudvinavas, Marijampolė, Antanavas, Pilviškiai, Kudirkos Naumiestis, Slavikai (Lietuva), Zarečnojė, , Krasnoznamenskas, (Rusija).

Ekologija

2015 m. liepos 16 d., ketvirtadienį, Šešupės upėje įvyko didelė ekologinė nelaimė. Jau kitą dieną pagalbos telefonu vietos gyventojai pranešė, kad ties Antanavo kaimu, esančiu Kazlų Rūdos savivaldybėje, smarkiai putoja Šešupės vanduo. Šios ekologinės nelaimės metu gaišo vandens gyviai, įskaitant ir žuvis – šapalus, raudes, kuojas, ešerius ir kitas jų rūšis. Jau praėjus ne vienai dienai po atliktų Šešupės ties Antanavo gyvenviete Kazlų Rūdos savivaldybėje vandens tyrimų, preliminarūs rezultatai parodė, kad kelių cheminių elementų koncentracijos upės vandenyje viršytos dešimtis kartų.

Nuorodos

dir.icm.edu.pl / Szeszupa Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom XI, psl. 910 (lenk.)
sesupe.org /
lt.wikisource.org / „Kur bėga Šešupė“ (Maironio parašytas eilėraštis ir pirmą kartą publikuotas 1902 m. „Žinyčioje“.)

Šaltiniai

Šešupė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 174
http://www.meteo.lt/steb_hidro_tinklas.php 2009-12-12 iš Wayback Machine projekto.
Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.
grynas.delfi.lt / To dar nebuvo: Lietuvos upė pavirto putojančiu geizeriu | 2015 m. liepos 20 d.
grynas.delfi.lt / Paskaičiuota, kiek turės sumokėti upėje sukėlę putų šou | 2015 m. liepos 21 d.

[1] Šešupė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 174

[2] ttp://www.meteo.lt/steb_hidro_tinklas.php 2009-12-12 iš Wayback Machine projekto.

[3] Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.

[4] rynas.delfi.lt / To dar nebuvo: Lietuvos upė pavirto putojančiu geizeriu | 2015 m. liepos 20 d.

[5] rynas.delfi.lt / Paskaičiuota, kiek turės sumokėti upėje sukėlę putų šou | 2015 m. liepos 21 d.