Švenčiausioji Trejybė lot Trinitas krikščionybėje vienas Dievas trijuose asmenyse Dievas Sūnus ir Dievas Šventoji Dvasia

Švenčiausioji Trejybė (lot. Trinitas) – krikščionybėje vienas Dievas trijuose asmenyse: , Dievas Sūnus ir Dievas Šventoji Dvasia. Trejybės koncepcija pradėta vartoti apie II a., doktrina išplėtota III a. Trejybės dogma buvo priimta Nikėjos (325 m.) ir Konstantinopolio (381 m.) Bažnyčios susirinkimuose.

Švenčiausioji Trejybė. Simono Čechovičiaus (1689–1775) paveikslas Lietuvos Nacionaliniame muziejuje

Švenčiausioji Trejybė Trinidado-anglikonų herbe

Nors Biblijoje žodžio Trejybė nėra, tačiau šis žodis plačiai vartojamas krikščionių teologijoje. Pirmas Trejybės aprašymas randamas 180 metais Teofilo raštuose.

Šventosios Trejybės formulė: Vardan Dievo Tėvo, Sūnaus, Šventosios Dvasios. Amen (lot. In nomine Patris, et Filii, et Spiritus Sancti. Amen).

Trejybės terminas yra vartojamas taip pat ir hinduizme, tai yra trys dievybės arba trimurti - Brahma, Višnus ir Šiva.

Šv. Trejybės formulė lotyniškai

Šaltiniai

Trejybė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 389 psl.

[1] Trejybė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 389 psl.