Šakių miestas

Kitos reikšmės – Šakiai (reikšmės).

Šakiai – miestas pietvakarių Lietuvoje, Suvalkijoje, Marijampolės apskrityje, 65 km į vakarus nuo Kauno ir 50 km į šiaurę nuo Marijampolės. Šakių rajono savivaldybės ir seniūnijos centras, 6 seniūnaitijos (Bažnyčios, Centro, V. Kudirkos, Striūpų, Žalgirio). Urbanistikos paminklas (planas radialinis su keturkampe aikšte).

Šakiai
Nepriklausomybės gatvė
Šakiai 54°57′22″š. pl. 23°02′24″r. ilg. / 54.956°š. pl. 23.040°r. ilg. / 54.956; 23.040 (Šakiai)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Marijampolės apskritis
Savivaldybė	Šakių rajono savivaldybė
Gyventojų (2023)	5 440
Plotas	7 km²
Tankumas (2023)	777 žm./km²
Pašto kodas	LT-71001
Vikiteka	Šakiai
Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) Vardininkas: Šakiaĩ Kilmininkas: Šakių̃ Naudininkas: Šakiáms Galininkas: Šakiùs Įnagininkas: Šakiaĩs Vietininkas: Šakiuosè
rus. Шаки,vok. Schaken, Schaki, Schacki, lenk. Szaki

Šakių katalikų bažnyčia

Vidury miesto telkšo Šakių tvenkinys, kurio vakariniame krante stovi Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, yra Šakių rotušė, kultūros centras, Šakių sporto centras, Šakių viešoji biblioteka, paštas. Miesto vakaruose – Šakių evangelikų liuteronų bažnyčia, ligoninė ir poliklinika, rytuose – kapinės, Girėnų tvenkinys. Yra Juozo Lingio parkas, skveras su fontanu ir 24 varpų karilionu. Miesto aikštėje stovi paminklas Vincui Kudirkai (pastatytas 1998 m., skulptorius Stasys Žirgulis).

Pietiniame Siesarties krante daugiausia yra pramonės įmonės, kolektyviniai sodai.

Etimologija

Šakaičių kaimas pirmą kartą minimas 1599 m. brolių Oziemblovskių dalybų akte. Šiame akte užfiksuota ir Šakaičio pavardė (aptinkama miesto apylinkėse ir dabar), todėl beveik neabejojama, kad Šakiai yra asmenvardinis vietovardis. Ilgainiui miesto vardas sutrumpėjo, ir vietoje Šakaičių 1719 m. jau paminėtas Šakių vardas, kuris išliko iki šių dienų. Kita vertus, neatmetama versija, kad galėjo sutrumpėti ne miesto vardas, o pavardė (į Šakys, kaip, pvz., nuo Stelmokaitis į Stelmokas arba Kybartaitis į Kybartas), ir toks sutrumpėjimas sąlygojo ir miesto vardo formos paprastėjimą.

Be to, yra versijų, kildinančių miesto vardą nuo žodžio šaka, šakotas miškas arba šakės. Pastarosiomis versijomis dažniausiai remiasi liaudies etimologija. Viena istorija teigia, kad dabartinio miesto vietoje senovėje augęs didelis šakotas miškas, šalia kurio įsikūrusi sodyba, o vėliau ir kaimas. Kita teigia, kad gilioje senovėje šioje vietoje buvusi didelė loma ar pelkė, prie kurios įsikūręs mažas kaimelis. Į jį norintys atvažiuoti žmonės turėdavę vežti ir kloti į tą pelkę šakas. Paklausti, kuriuo keliu važiuoja, žmonės taip ir atsakydavo – per „šakas“, važiuosime „į šakas“. Dar vienas miesto vardo aiškinimas susijęs su šakėmis. Labai seniai čia buvo garsus meistras, kuris dirbdavęs šakes, o jos buvusios tokios puikios, kad jų pirkti žmonės važiuodavę iš tolimų kraštų.

Geografija

Ežeras miesto parke

Miestas įsikūręs abipus Šešupės intako Siesarties, Šešupės žemumoje.

Šakių pagrindiniai keliai:

• Krašto keliai:
  •  138  Vilkaviškis–Kudirkos Naumiestis–Šakiai  į pietus
  •  140  Kaunas–Zapyškis–Šakiai  į rytus
  •  137  Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas  rytinis aplinkkelis.
• Rajoniniai keliai:
  •    Šakiai–Plokščiai 
  •    Šakiai–Slavikai 
  •    Šakiai–Prūseliai 
  •    Šakiai–Bridžiai 
  •    Šakiai–Matuliai 

Istorija

XVI a. čia buvo Gelgaudiškio dvaro palivarkas. Miestas, manoma, išaugo iš Šakaičių kaimo, minimo 1599 m. ir priklausiusio Gelgaudiškio dvarui. 1703 m. Šakaičiai minimi Žemaičių vyskupo vizitacijos akte. 1719 m. jau minima Šakių bažnyčia. Šakius valdė didikai Čartoriskiai, kurie miestui išrūpino prekybines teises. Žydams leista laikyti smukles. 1776 m. Šakiams suteiktos Magdeburgo teisės. Vėliau Šakiai perėjo Teodoro fon Koidelio žinion.

1805 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia. XIX a. 1-ojoje pusėje gyvenvietė jau turėjo miesto teises, čia veikė mokykla, katalikų ir evangelikų liuteronų bažnyčios, sinagoga, paštas. XIX a. pabaigoje Šakiai – Naumiesčio apskrities miestas.

Per II pasaulinį karą miestą sugriovė rusų armija, Batiškių miške nužudyta apie 1000–1200 žmonių, daugiausia žydų. Po karo mieste tebuvo 300 gyventojų.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė autotransporto įmonė, „Pasagos“ metalo dirbinių gamyklos cechas.

1998 m. patvirtintas Šakių herbas. 2015 m. birželio 26 d. atvertas Šakių karilionas – 10 m pločio plieno konstrukcijos 24 varpų karilionas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pradžia	?	Šakių apskrities centras	Rytų Prūsijos departamentas
1867 – 1915 m.	?	Naumiesčio apskritis
1919–1941 m.	Šakių valsčiaus centras	Šakių apskrities centras
1941–1944 m.			Kauno krašto apygarda
1944–1950 m.
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Šakių apylinkės centras	Šakių rajono centras	Kauno sritis
1953–1995 m.
1995–	Šakių seniūnijos centras	Šakių rajono savivaldybės centras	Marijampolės apskritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1797 m. ir 2021 m.
1797 m.	1862 m.	1888 m.	1897 m.^sur.	1903 m.*	1923 m.^sur.	1942 m.^sur.
1 500	3 443	3 629	2 211	2 900	2 044	2 136
1970 m.^sur.	1976 m.	1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.
4 223	5 000	5 955	7 226	6 795	6 051	5 462
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Paminklas Vincui Kudirkai miesto aikštėje

Šnekta

Kultūros centras

Šakių ir jų apylinkėse kalbama vakarų aukštaičių kauniškių tarme. Ji yra gana artima bendrinei lietuvių kalbai, bet yra ir esminių skirtumų, pvz., daugiau germanizmų, trumpinamos galūnės. Išsamiai šnekta aprašyta 2006 m. išleistoje knygoje „Šakių šnektos tekstai“ (autorė ).

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 6 051 žmonės: Lietuviai – 98,79% (5978); Rusai – 0,39% (24); Kiti – 0,8% (49).

2001 m. gyveno 6 795 žmonės: Lietuviai – 99,01% (6728); Rusai – 0,32% (22); Vokiečiai – 0,2% (14); Kiti – 0,45% (31).

1923 m. gyveno 2 044 žmonės: Žydai – 61,98% (1267); Lietuviai – 34,54% (706); Vokiečiai – 2,69% (55); Kiti – 0,78% (16).

1897 m. gyveno 2 211 žmonės: Žydai – 74,08% (1638); Lietuviai – 18,45% (408); Vokiečiai – 4,25% (94); Lenkai – 1,8% (40); Rusai – 1,26% (28); Kiti – 0,13% (3).

Žymūs žmonės

• Vincas Kudirka (1858–1899) – 1890–1894 m. Šakiuose dirbęs gydytoju, čia subūręs styginių instrumentų ansamblį.
• Aron Friedmann (1855–1936) – žydų kilmės Vokietijos sinagogų muzikos kompozitorius.
• Edmundas Steponaitis (1892–1908) – poetas, prozininkas, vertėjas.
• Vladas Tautkevičius (1919–1977) – teatro aktorius.
• Zygmunt Kęstowicz (1921–2007) – Lenkijos aktorius.
• Vytautas Alksninis (1930–2023) – JAV lietuvių visuomenės veikėjas, energetikos inžinierius.
• Kęstutis Keblys (1933–2019) – lietuvių literatūros tyrinėtojas, daktaras.
• Virgilijus Juozas Čepaitis (g. 1937 m.) – literatas, vertėjas, visuomenės ir politikos veikėjas, signataras.
• Pranas Dragūnaitis (g. 1938 m.) – Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
• Jūratė Gustaitė (g. 1939 m.) – muzikologė, humanitarinių mokslų daktarė.
• Birutė Bražinskaitė-Jakštienė (1940–2022) – LRT televizijos žurnalistė ir režisierė.
• Algimantas Jonas Kuras (g. 1940 m.) – tapytojas.
• Leonas Pranulis (1940–2008) – vargonininkas, choro dirigentas, kompozitorius.
• Zita Subačienė (g. 1942 m.) – geografijos mokytoja, kraštotyrininkė, muziejininkė.
• Irena Kriauzaitė (g. 1952 m.) – teatro aktorė, režisierė.
• Mindaugas Šnipas (g. 1960 m.) – skulptorius, docentas.
• Gvidonas Markevičius (g. 1969 m.) – krepšininkas.
• Dainius Adomaitis (g. 1974 m.) – krepšininkas.
• Kęstutis Smirnovas (g. 1976 m.) – sportininkas, politikas.
• Rolandas Skaisgirys (g. 1969 m.) – sportininkas, TV prodiuseris.
• Žygimantas Vaičiūnas (g. 1982 m.) – politikas.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

• Šakių Žiburio gimnazija
• Šakių Varpo vidurinė mokykla
• Šakių viešoji biblioteka

Sportas

Nuo 2009 m. veikia modernus Šakių sporto centras.

Futbolas

• FK Jaunystė Šakiai
• FK Nadruvis Šakiai
• FK Pasakų briedis Šakiai
• FK Simas Šakiai
• FK Sukabletaškiai Šakiai
• SMK Sparta Šakiai

Miestų partnerystė

• Geldapė, Lenkija

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Шаки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39 (77) : Чугуев — Шен. С.-Петербургъ, 1903., 101 psl. (rus.)
3. Dr. Vinco Kudirkos paminklas visitsakiai.lt
4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 203–204
5. „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 398 p.
6. 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 192
7. Szaki (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 769 psl. (lenk.)
8. „Šakių rajono savivaldybė - Šakių“. sakiai.lt. 2015-12-04. iš originalo 2014-12-27. Nuoroda tikrinta 2016-04-27.
9. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
10. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
11. Šakiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 358 psl.
12. Šakiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 521 psl.
13. Šakiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 147
14. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
15. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
16. Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
18. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
19. 2011 m. surašymo duomenys 2009-06-01 iš Wayback Machine projekto.
20. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-08-05 iš Archive.is projekto
21. 1923 m. surašymo duomenys 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.
22. 1897 m. surašymo duomenys (rus.)

• Šakiai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 297 psl.
• Šakių šnektos tekstai (sud. Rima Bacevičiūtė). – Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2006. – 212 p.: iliustr. + 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM). –

Nuorodos

• Apylinkių žemėlapiai ir trumpa istorija 2013-08-25 iš Wayback Machine projekto.;