Leonas Pranulis

Leonas Pranulis (1940 m. birželio 21 d. Šakiuose – 2008 m. rugpjūčio 22 d. Vilniuje, palaidotas Karveliškių kapinėse) – Lietuvos vargonininkas, choro dirigentas, kompozitorius.

Biografija

Pas Zapyškio vargonininką J. Bataitį išmokęs vargonuoti, 1954–1956 m. vargonininkavo Paežerėlių parapijoje. Baigęs Kriūkų vidurinės mokyklos devynias klases, 1956–1960 m. choro dirigavimo mokėsi Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokykloje (dėst. Benediktas Mačikėnas). 1957–1959 m. mokėsi ir vargonininkavo Zapyškio (Kauno raj.) parapijoje. 1960 m. įstojo į Lietuvos valstybinę konservatoriją, bet „už palaikymą ryšių su religine nacionalistine aplinka“ 1963 m. iš konservatorijos pašalintas. 1964–1968 m. choro dirigavimo studijas konservatorijoje tęsė neakivaizdiniu būdu (prof. Antano Budriūno ir prof. Konrado Kavecko klasės). Konservatoriją baigė su pagyrimu.

Nuo 1960 m. Vilniaus grąžtų gamyklos mišriojo choro, vokalinių ansamblių ir kaimo kapelos vadovas. Chore dainavo 50-60 balsingų gamyklos moterų ir vyrų, kurie išmoko daug lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių, kasmet surengdavo po 7-8 viešus koncertus, dalyvavo radijo ir televizijos laidose, lankėsi Leningrade, Kijeve, Kryme, Užkarpatėje, Lenkijoje ir Čekoslovakijoje.

Nuo 1965 m. choras dalyvavo visose respublikinėse dainų šventėse, 1990 m. Lietuvos tautinėje ir 1994 m. I Pasaulio lietuvių dainų šventėje Vilniuje. Itin plačia koncertine veikla pasižymėjo L. Pranulio vadovaujama liaudiška kapela „Vilnija“, surengusi apie 1000 koncertų Lietuvoje ir užsienyje – Vokietijoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Vengrijoje, Jugoslavijoje, Suomijoje ir Jakutijoje.

1962–1964 m. chorvedys vadovavo Vilniaus elektromechanikos technikumo moksleivių mišriajam chorui. 1966–1967 m. buvo Respublikinių profsąjungų kultūros rūmų mišriojo choro „Tauras“ chormeisteris.

Nuo 1991 m. Vilniaus arkikatedros bazilikos didžiojo mišriojo choro meno vadovas ir dirigentas. Choras kas sekmadienį ir didžiųjų švenčių metu gieda šv. Mišiose (jas transliuoja Lietuvos radijas), dalyvauja įvairiose liturginėse apeigose. Be daugelio giesmių, choras parengė ir stambesnių kūrinių: L. O. Emersono „Koncertines mišias“, W. A. Mocarto „Magnificat“, G. F. Hendelio „Aleliuja“, Juozo Naujalio, P. Sližio, Liongino Abariaus mišias ir kt. 1991 m. choras giedojo Lenkijoje – Lomžos miesto katedroje popiežiaus Jono Pauliaus II susitikimo proga su vietos lietuviais ir maldininkais, atvykusiais iš Lietuvos. 1992 m. dalyvavo Vokietijos katalikų dienose – giedojo Karlsruhes ir Speyerio miestų bažnyčiose. Choras dalyvavo 1994 m. I ir 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventėse Vilniuje. 1996 m. lankėsi Italijoje ir Vatikane – giedojo Šv. Petro Bazilikos lietuvių koplyčioje.

1996 m. Vilniaus miesto elektrinėje suorganizavo kamerinį vyrų chorą ir moterų vokalinį ansamblį. Vyrus parengė 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventei Vilniuje.

Dirigavo Vilniaus miesto dainų šventėse. 1993 m. rugsėjo 5 d. dirigavo jungtiniam chorui J. Naujalio mišias „Šv. Leonardo garbei“ popiežiui Jonui Pauliui II laikant šv. Mišias Vilniaus Vingio parke. Dirigentas yra J. Naujalio naujų religinės muzikos kūrinių konkursų organizacinės komisijos narys, Lietuvos chorų sąjungos narys ir Centro valdybos revizijos komisijos pirmininkas.

Reiškiasi ir kaip kompozitorius – kuria dainas, giesmes, harmonizuoja lietuvių liaudies dainas. 1991 m. išleido savo dainų rinktinę „Gegužinė“. Jo giesmė „Viešpatie, globoki Vilnių“ 1994 m. I J. Naujalio religinės muzikos konkurse laimėjo trečiąją vietą. 1983 m. dirigentas apdovanotas Kultūros žymūno ženklu.

Šaltiniai

1. Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. - Vilnius, 1999.

Nuorodos

• Ansamblis „Vilnija“ 2010-11-10 iš Wayback Machine projekto.