Plokščiai

Kitos reikšmės – Plokščiai (reikšmės).

Plokščiai
Nemuno gatvė
Plokščiai
55°04′37″š. pl. 23°09′54″r. ilg. / 55.077°š. pl. 23.165°r. ilg. / 55.077; 23.165 (Plokščiai)
Apskritis	Marijampolės apskritis
Savivaldybė	Šakių rajono savivaldybė
Seniūnija	Plokščių seniūnija
Gyventojų (2021)	316
Vikiteka	Plokščiai
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Plókščiai Kilmininkas: Plókščių Naudininkas: Plókščiams Galininkas: Plókščius Įnagininkas: Plókščiais Vietininkas: Plókščiuose
Istoriniai pavadinimai	rus. Благословеньство, lenk. Błogosławieństwo

Plokščiai – kaimas Šakių rajono savivaldybėje, į šiaurės rytus nuo Šakių, kelių    Kiduliai–Gelgaudiškis–Gerdžiūnai  ir    Šakiai–Plokščiai  sankryžoje. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Miestelis išsidėstęs kairiajame Nemuno krante, priešais Raudonę, prie Vaiguvos upelio žiočių. Stovi medinė Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (nuo 1868 m.; yra unikalus varpas, nulietas 1573 m.), veikia Plokščių vidurinė mokykla, biblioteka, ambulatorija, girininkija, stūkso Plokščių piliakalnis. Yra „ Kančių kelių“ memorialas (pastatytas 2000 m.), tarybinių karių kapai.

Plokščių bažnyčia

Etimologija

Plokščiai – asmenvardinis vietovardis, sudarytas iš Plókštis, Plokštỹs daugiskaitos.1676 m. vietos dvarą valdė , kuris vietovę pavadino Blagoslavenstvu (rus. Благословенство). Šis pavadinimas vartotas iki I pasaulinio karo, nors vietos gyventojų nebuvo vartojamas.

Geografija

Vaiguvos gatvė-upė Plokščiuose

Kaimas išsiskiria upeliu-gatve, istorinis-archeologinis paminklas – Šventaduobė (yra lurdas), Plokščiai įeina į Panemunių RP teritoriją, apylinkėse yra pažintinis pėsčiųjų takas. Kaime vyksta Kalbos dienos.

Istorija

Plokščių mokyklos pastatas, 1988 m. perkeltas į Rumšiškėse esantį liaudies buities muziejų

Pirmą kartą minimi 1646 m. XVII a. priklausė Krišpinams-Kiršenšteinams, Tiškevičiams, vėliau – kitoms giminėms (Karpiams, Strumiloms). 1670 m. pastatyta pirmoji Plokščių bažnyčia. 1703 m. gavo turgaus privilegiją. 1819 m. įsteigta parapijos mokykla (nuo 1822 m. – valstybinė).

XIX a. pabaigoje Plokščiai buvo svarbus knygnešystės centras, o kaime gyvenusio teisėjo Petro Kriaučiūno sodyboje rinkdavosi lietuvių kultūros veikėjai, lietuvių mokslininkai (P. Avižonis, Antanas Baranauskas, Jonas Jablonskis, Vincas Kudirka, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Juozas Tumas-Vaižgantas, Povilas Višinskis, kitų šalių mokslininkai , , Jan Niecisław Baudouin de Courtenay ir kiti). Tuo metu Plokščiai buvo kaimas ir palivarkas, valsčiaus centras Naumiesčio apskrityje.

Per Rusijos 1905–1907 m. revoliuciją buvo išvaikyta valsčiaus valdyba, Plokščių dvare ir palivarke streikavo darbininkai. XX a. tarpukariu Plokščiuose veikė smulkaus kredito draugija, pieninė, malūnas, keletas parduotuvių. 1941 m. iš Plokščių valsčiaus į Vokietiją repatrijavo kai kurias šeimas, į jų sodybas atkelti lietuviai iš Vokietijos okupuoto Seinų krašto. Iki 1977 m. buvo Plokščių apylinkės centras, buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.

2000 m. patvirtintas Plokščių herbas. 2004 m. gruodžio 9 d. buvo įsteigtas Plokščių bendruomenės centras.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1915 m.	Plokščių valsčiaus centras	Naumiesčio apskritis
1919–1950 m.		Šakių apskritis
1950–1977 m.	Plokščių apylinkės centras	Šakių rajonas
1977–1995 m.	Gelgaudiškio apylinkė
1995–	Plokščių seniūnijos centras	Šakių rajono savivaldybė

Šventaduobė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m.
1827 m.	1880 m.	1888 m.	1891 m.*	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.
216	641	941	641	455 330 (kaime) 125 (dvare)	555	465
1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-	-
450	419	405	378	316	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus.
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

XIX a. pabaigoje svarbų vaidmenį Plokščiuose suvaidino visuomenės veikėjas ir pedagogas Petras Kriaučiūnas (1850–1916), 10 metų buvęs Plokščių taikos teisėju. Pas jį svečiuodavosi daug žymių tautinio atgimimo veikėjų, tarp jų ir Vincas Kudirka (1858–1899), čia parašęs ne vieną straipsnį savo įkurtam atgimimo šaukliui „Varpui“. Pakelėje prie mokyklos stūkso V. Kudirkos akmuo. Iki pirmojo pasaulinio karo Plokščiuose, Vaiguvos upelyje, gulėjo didžiulis riedulys, ant kurio mėgo ilsėtis ir rašyti V. Kudirka. Pirmojo pasaulinio karo metais akmuo buvo susprogdintas. Iš jo Stulgių kaimo ūkininkas pasigamino girnas, kuriomis buvo spaudžiamas aliejus. Po kelių dešimtmečių jos tapo nereikalingos ir pastatytos Plokščiuose 1970 m., kai miestelis šventė 300 metų jubiliejų.

Galerija

• Vinco Kudirkos akmuo, anksčiau gulėjęs Vaiguvos upelyje
• Tautodailininko Zigmo Sederevičiaus sukurtas gatvės laikrodis
• Nepriklausomybės ąžuolas, pasodintas apie 1925 m.
• Įvažiavimo ženklas su Plokščių herbu

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Благословеньство. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 4 (7) : Битбург — Босха. С.-Петербургъ, 1891., 55 psl. (rus.)
3. „Objekto Nr. 17030 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
4. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
5. https://digital.staatsbibliothek-berlin.de/werkansicht?PPN=PPN756253349&PHYSID=PHYS_0003&DMDID=DMDLOG_0001
6. * Šventaduobė 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto.
7. Błogosławieństwo. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 248 psl. (lenk.)
8. Plokščiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
9. „Šakių rajono savivaldybė - Plokščių“. sakiai.lt. 2015-12-07. iš originalo 2014-12-27. Nuoroda tikrinta 2016-05-29.
10. Błogosławieństwo, Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas, I tomas. – Warszawa, 1880. – 248 p. (lenk.)
11. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
12. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
13. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
14. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
15. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
16. Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
18. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
19. Vaiguvos upelis-gatvė Plokščiuose suduvosgidas.lt

Nuorodos

• Plokščiai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 317 psl.
• Tinklalapis
• Žemėlapiai 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės
	GELGAUDIŠKIS – 14 km Voniškiai – 6 km		Kubiliai – 6 km Gerdžiūnai – 14 km
		Bizieriai – 10 km ŠAKIAI – 18 km