Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Šis straipsnis - apie senovinę Kinijos valstybę ir regioną, egzistavusius Džou laikotarpiu. Apie kitas žodžio Ču reikšmes žiūrėkite Ču

Ču (kin.: 楚 Chu, senasis tarimas tsiwo), anksčiau vadinta Dzing (荆) ir Dzingču (荆楚) – senovinė Kinijos valstybė, egzistavusi apie XI a. pr. m. e. – 223 m. pr. m. e. Ji buvo Istorinės Kinijos pietuose, Jangdzės upės vidurupyje, ir užėmė dalį dabartinių Hubėjaus, Hunano, Čongčingo provincijų.

Chu (楚)
Ču

Džou dinastijos karalystė

1030 m. pr. m. e. – 223 m. pr. m. e.

→

Simbolis

Sostinė

Ingas (郢) ()

Valdymo forma

monarchija

Karalius

(XI a. pr. m. e.)

Dzilianas

223 m. pr. m. e.

Čangpingas

Era

Senovė

- Įkūrimas

1030 m. pr. m. e. m.

- Nukariauja Čin

223 m. pr. m. e. m.

Ču karalystės teritorija dalinai sutapo su Dzing provincija.

Geografija

Ču apėmė didžiulę teritoriją Jangdzės upės vidurupyje ir buvo didžiausias senovės Kinijos regionas. Šiaurėje ji ribojosi su , vakaruose – su ir regionais, rytuose – su ir Jue regionais.

Skirtingai nei šiaurinėse valstybėse, Ču regionas buvo tinkamas auginti ryžius, jis pasižymėjo ypač dideliu derlingumu.

Istorija

Priešistorė

Dėl ypač palankių gyvenimo sąlygų Jangdzės vidurupyje suklestėjo viena seniausių Kinijos teritorijoje priešistorinių civilizacijų. Žmonės gana anksti pradėjo auginti ryžius. Jau V tūkst. pr. m. e. buvo statomos įtvirtintos gyvenvietės, žiedžiama daili keramika, kuri priklausė kultūrai.

III tūkst. pr. m. e. kultūroje buvo gaminami puikūs nefrito dirbiniai. Kultūrinis centras Shijiahe yra vienas didžiausių atkastų priešistorinių miestų, kuris buvo tiksliai suplanuotas, kvadratinis. Jo kraštinės siekia 1 km.

II tūkst. pr. m. e. regionas patyrė stiprią įtaką iš šiaurės, čia suklestėjo kultūra. Teritorija buvo užkariauta Šang ir Džou Kinijos.

Valstybingumas

Džou laikotarpio pradžioje tapusiame nepriklausomu Ču regione egzistavo daugybė valstybėlių, kurių viena buvo Džing. Ji ilgainiui absorbavo savo kaimynes, sukurdama didžiausią to meto Kinijos valstybę, valdžiusią visą Jangdzės vidurupio baseiną. Jos užkariautos valstybės buvo: (863 m. pr. m. e.); (704 m. pr. m. e.); (688-680 m. pr. m. e.); (684-680 m. pr. m. e.); (678 m. pr. m. e.); (643 m. pr. m. e.); (623 m. pr. m. e.); (622 m. pr. m. e.); (622 m. pr. m. e.); Sui (506 m. pr. m. e.); (512 m. pr. m. e.); (479 m. pr. m. e.); Či (445 m. pr. m. e.); (447 m. pr. m. e.); (431 m. pr. m. e.); (418 m. pr. m. e.);

Apie V a. pr. m. e. Ču nusilpo viduje dėl neefektyvaus valstybės valdymo. Jos armija nusilpo. Siekdamas padaryti reformas, karalius IV a. pr. m. e. pradžioje pasikvietė žymų karvedį iš Vei karalystės Vu Či, ir padarė jį savo ministru. Jo atliktos reformos labai sustiprino valstybę, padarydamos ją viena stipriausių tuometinėje Kinijoje.

Nuo IV a. pr. m. e. antros pusės Ču nuolat kovojo su agresyvia kaimyne Čin. Netekusi daugybės teritorijų šiaurėje, Ču vykdė užkariavimus pietuose ir rytuose, o 333 m. pr. m. e. kartu su Či pasidalino rytinę kaimynę Jue, o 249 m. pr. m. e. aneksavo Lu;

225–223 m. pr. m. e. vyko ilgas karas tarp Ču ir Čin, kuris baigėsi Ču pralaimėjimu. Ču buvo viena paskutiniųjų valstybių, prijungta prie Kinijos imperijos.

Tolesnė istorija

Čin dinastijos laikais daugybė Ču gyventojų buvo represuojami, tremiami į šiaurę. Dėl to mirus Čin Shihuangui, vietos žmonės sukilo, 206–202 m. pr. m. e. įtraukdami į sukilimą visą Kiniją. Taip buvo atkurta Ču karalystė. tačiau iš jos kilo du karvedžiai, Liu Bangas ir , kurie kovojo tarpusavyje. Šį karą laimėjo Liu Banas, kuris vėl suvienijo Kiniją, pradėdamas Han dinastiją.

Pats būdamas kilmės iš Ču, jis išpopuliarino Ču papročius, madas visoje Kinijos imperijoje.

Žlugus Han dinastijai, regionas atiteko valstybei. Šiaurinę Kiniją IV a. užplūdus barbarams, regionas tapo senosios Kinijos kultūros centru, čia valdė pietinės dinastijos.