Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kinijos tradicinė provincija: Dzing 荊州

Šalis	Kinija (Hubei, Hunan)
Tautos
Valstybės	Ču
Miestai	Ingas

Dzing provincija, Dzingdžou (kin. 荊州, pinyin: Jīngzhōu) – istorinis regionas, viena iš , egzistavęs Istorinės Kinijos pietuose. Užėmė dabartines Hubėjaus ir Hunano provinciją.

Nuo 110 m. pr. m. e. iki IX a. buvo Kinijos administracinis vienetas.

Geografija

Dzing provincijos didžiausia upė buvo Jangdzė, ir provincija apėmė jos vidurupio baseiną. Kita svarbi upė buvo Han – vienas didžiausių Jangdzės intakų, atitekantis iš šiaurės. Iš pietų į Jangdzę tekėjo kitos upės – Siangas, , , Juanas. Derlingi upių slėniai sudaro milžinišką , kurioje gausu ežerų. Didžiausias ežeras – Dongtingas.

Beveik iš visų pusių lygumas supo auštumos arba kalnų grandinės. Vakaruose tai buvo , kurie atskyrė nuo Sičuano (senovės ), šiaurės rytuose – , kurie skyrė nuo , rytuose – Mufu kalnai, kurie atskyrė nuo . Pietuose driekėsi Nanlingo kalnynas už kurio gyveno pietiniai barbarai vietai. Tradiciškai šiaurine regiono riba buvo Han upės aukštupis, kuris skyrė nuo Ju provincijos.

Istorija

Priešistorė

Dzing provincija – vienas svarbiausių ryžių prijaukinimo ir auginimo arealų. VII tūkst. pr. m. e. teritorijoje suklestėjo neolitinė , kurią vėliau keitė (5000-3300 m. pr. m. e.), (3500-2600 m. pr. m. e.), (2500–2000 m. pr. m. e.) kultūros. II tūkst. pr. m. e. arealas patyrė kultūrinę įtaką iš Vidurio lygumos Longšano kultūros, tačiau vėliau vėl suklestėjo vietos stiliaus bronzos dirbiniai ir kultūriniai artefaktai.

Valstybingumas

Vidurio lygumą II–I tūkst pr. m. e. valdžiusios dinastijos Sia, Šangai ir Džou žvelgė į Dzing provincijos gyventojus kaip į barbarus, įvardindami juos . Nuo II tūkst. pr. m. e. II pusės čia klestėjo smulkios valstybėlės, kurių svarbiausios buvo , Dzing ir kitos. I tūkst. pr. m. e. pradžioje visą regioną suvienijo Dzing, kuri vėliau buvo vadinama Ču.

Nepaisant nuolatinių kultūrinių mainų su Vidurio lygumos karalystėmis, Ču išlaikė savo kitoniškumą. Jį simbolizavo ir išskirtinė valdovų pavardė – Siong (daugumos tuometinių Kinijos karalysčių valdovai, pabrėždami ryšius su Vidurio lygumos Džou dinastija turėjo pavardę Dzi).

Per IX–V a. pr. m. e. Ču tapo viena galingiausių Kinijos karalysčių. Jos užkariavimai siekė toli už Dzing provincijos ribų – didžiausios ekspansijos laikais Ču valdė ir teritorijas Ju bei Siu provincijose, o nuo 334 m. pr. m. e. nukariavo ir kaimyninę Jue (Jang provincijoje). Nepaisant to, 223 m. pr. m. e. pati Ču buvo užkariauta savo pagrindinės konkurentės, Čin karalystės, ir prijungta prie .

Tolesnė istorija

Dzing provincija
荊州

110 m. pr. m. e. – 606 m.

Valstybė

Administracinis centras

,

8

Dzing provincija priklausė iš pradžių Čin, vėliau Han Kinijai. 110 m. pr. m. e. ji paversta administracine provincija. Įkūrimo metu provincija turėjo 8 , bet vėliau jų skaičius augo. Iš pradžių provincijos administracinis centras buvo , bet III a. pradžioje jis perkeltas į .

Žlugus Han dinastijai, provinciją pasidalino dvi karalystės: (dalino į 11 dziunų) ir (dalino į 20 dziunų) karalystės. Jas suvienijusi Vakarų Dzin vėl suvienijo ir Dzing provinciją. Valdant imperatoriui , 307 m. 6 provincijos dziunai buvo atskirti, čia suformuojant atskirą .

Nuo IV a. šiaurinę Kiniją valdant barbarų dinastijoms, Dzing provincija didele dalimi išliko stabiliai valdoma pietinių dinastijų: ją administravo Rytų Dzin (316–420), Liu Song (420–479), Pietų Či (479–502), Liang (502–557), (557–589) dinastijos. Po Kinijos suvienijimo provincija atiteko Sui dinastijai, ir jos sudėtyje sukurtos 20 prefektūrų. 606 m. vykdant administracinę reformą, Dzingdžou kaip stabus administracinis vienetas panaikintas. Dauguma jos teritorijų atiteko .