Čagatajaus chanatas buvo mongolų vėliau lingvistiškai tiurkizuotas chanatas susidaręs iš antrojo didžiojo chano Čingisch

Čagatajaus chanatas buvo mongolų, vėliau lingvistiškai tiurkizuotas chanatas, susidaręs iš antrojo didžiojo chano Čingischano sūnaus Čagatajaus ir jo palikuonių valdytų žemių. Iš pradžių buvo Mongolų imperijos dalimi, vėliau tapo visiškai nepriklausoma valstybe. Kartais chanato istorijai priskiriama ir vėlesnių jo paveldėtojų – Mogulistano ir (Kašgarijos) istorija iki pat 1687 m.

mong. Цагадайн улс
Čagatajaus chanatas

buvęs chanatas

←

1260 – 1346

→

Vėliava

Sostinė

Valdymo forma

chanatas

Era

Naujieji laikai

- Atsiskiria nuo Mongolų imperijos

1260 m., 1260

- Suskyla

1346 m.

Klestėjimo laikotarpiu chanatas tęsėsi nuo Amudarjos piečiau Aralo jūros iki Altajaus kalnų dabartiniame Mongolijos ir Kinijos pasienyje. Taigi, jis valdė dabartines teritorijas Rytų Turkestane, Kirgizijoje, Uzbekijoje, Tadžikijoje, Kazachijoje. Didžiąją dalį istorijos chanato politinis ir kultūrinis centras koncentravosi Rytų Turkestane (dab. Kinijos Sindziangas).

Čagatajaus ulusas

Chanato atsiradimui prielaidos susidarė po didžiojo mongolų chano Čingischano mirties, t. y. 1225 m., kuomet jo imperija buvo padalinta į keturis administracinius vienetus – ulusus, paskirtus valdyti keturiems sūnums: Ugedėjui, Džučiui, Tolujui ir Čagatajui. Čagatajus, antrasis sūnus, gavo Transoksianą (žemes tarp Amudarjos ir Syrdarjos, šiuolaikiniame Uzbekistane) bei teritorijas Tarimo baseine (Rytų Turkestanas, dab. Kinijos Sindziango provincija). Savo sostine jis padarė dabartinėje šiaurės rytų Kinijoje.

Čagatajaus ulusas pripažino Didžiojo Chano valdžią. Iš pradžių juo buvo Ugedėjus, vėliau . 1242 m. mirus Čagatajui, jo uluso teritorijose įsitvirtino Čagatajaus palikuonys (Čagataidai): čia valdė Čagatajaus anūkas ir kiti, tačiau sprendimai dėl chanų išrinkimo priklausė Didžiajam Chanui ir mongolų Karakorume. Be to, vakarines uluso teitorijas (Transoksianos miestus) valdė atskiri pareigūnai (emyrai), kurie irgi buvo atskaitingi tiesiogiai didžiajam chanui.

Nepriklausomybė

Nepriklausomam chanatui susiformuoti galimybė atsirado 1259 m., po Didžiojo Chano Monkės mirties. Tuo metu Mongolų imperijoje prasidėjo suirutė: pilietinis karas tarp Chubilajaus ir . Ja uluse pasinaudojo Čagatajaus vaikaitis (1260–1266 m.), kuris sukilo prieš Arik Buką, užėmė naujas teritorijas ir perėmė tiesioginį Transoksianos valdymą iš didžiojo chano. Taip susiformavo nepriklausomas Čagatajaus chanatas. Algu įpėdiniai greitai perėmė vietos religiją – islamą, kuriam laikui į vakarines chanato (Transoksianą) dalis buvo perkelta sostinė (ji buvo įkurta Karšyje).

Chanatas vienybę išlaikė iki XIV a. vidurio. Tačiau 1346 m., nužudžius Kazan-chaną, šalyje prasidėjo suirutė, ir gentinė dezintegracija. Po kelerių metų buvusio chanato teritorijoje susiformavo vakarinis Maveranachro chanatas (iš jo kilo Timūridų imperija) ir rytinis Mogulistanas. Abu šie chanatai skelbėsi Čagatajų chanato valstybėmis paveldėtojomis.

Chanai

Čagatajus 1225–1242
1242–1247, 1252
1247–1252
1252–1261, 1266
1261–1266
Borak-chanas 1266–1271
Negubek-chanas 1271–1272
Buga Temur-chanas 1272–1291
Jisu Duva-chanas 1291–1306
Kunček-chanas 1306–1308
Hizr Talichu-chanas 1308–1309
Kebek-chanas 1309, 1318–1326
Jisu Buga-chanas 1309–1318
Ildžidigu-chanas 1326
Duva Temur-chanas 1326
Ala ud-Dinas Tarmaširin-chanas 1326–1334
Čangši-chanas 1334
Buzan-chanas 1334–1338
Jisu Temur-chanas 1338–1342
Muchamad-chanas 1342–1343
Kazan-chanas 1343–1346

Nuorodos

Žr. Barnes, Ian, Bhikhu Parekh and Robert Hudson. The History Atlas of Asia. MacMillan, p. 87. Macmillian, 1998. , p. 87; Barraclough, Geoffrey. The Times Atlas of World History. 4th Ed. Hammond World Atlas Corporation, 1993. , p. 127.
Grousset, René. The Empire of the Steppes: A History of Central Asia. Trans. Naomi Walford. New Jersey: Rutgers, 1970. , p. 253–4
Grousset, René. The Empire of the Steppes: A History of Central Asia. Trans. Naomi Walford. New Jersey: Rutgers, 1970. , p. 328–9

[1] Žr. Barnes, Ian, Bhikhu Parekh and Robert Hudson. The History Atlas of Asia. MacMillan, p. 87. Macmillian, 1998. , p. 87; Barraclough, Geoffrey. The Times Atlas of World History. 4th Ed. Hammond World Atlas Corporation, 1993. , p. 127.

[2] Grousset, René. The Empire of the Steppes: A History of Central Asia. Trans. Naomi Walford. New Jersey: Rutgers, 1970. , p. 253–4

[3] Grousset, René. The Empire of the Steppes: A History of Central Asia. Trans. Naomi Walford. New Jersey: Rutgers, 1970. , p. 328–9


Rytų Turkestano istorija
Džungarija \| Tarimas \| Turfanas
36 vakarų valstybės (Tocharai)
Siongnu	Han dinastija (Vakarų teritorijos)
Žoužanai Gaoče	Gaočangas, Šanšanas, , Jutianas, , Janči
Tangų dinastija (Ansi, Beitingas)
Karlukų kaganatas
Uigūrai	Tibeto imperija
Karachanidų chanatas Karakitajų chanatas		Karachodža
Mongolų imperija
Čagatajaus ulusas
	Mogulistanas
Džungarų chanatas
Čingų dinastija
		Kinija
KLR (Sindziangas)