Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Novrūzas
Nematerialusis pasaulio paveldas

Novrūzas − Haft Sinas Azerbaidžane
Vieta	2009: Azerbaidžanas, Indija, Iranas, Kirgizija, Pakistanas, Turkija, Uzbekija 2016: Afganistanas, Irakas, Kazachstanas, Tadžikija, Turkmėnija
Regionas**	APA
Įrašas	2009-2016
Nuorodos
	Nuoroda
Vikiteka:	NovrūzasVikiteka
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Novrūzas (pers. نوروز = Nowrūz − „nauja šviesa“) − Naujųjų Metų šventė pagal tradicinį iraniečių kalendorių, dar vadinama Persų naujaisiais metais. Švenčiama ne tik iranėnų tautų, bet ir kitų regionų, kurie susiję su Senovės Persija (Irane, Afganistane, Vidurinėje Azijoje, Kurdistane, Azerbaidžane, Pakistane, Indijoje, Balkanuose ir kt.).

Kurdai pažymi Novrūzą šokinėdami per laužus.

Novrūzas sutampa su astronominiu pavasario lygiadieniu ir švenčiamas kasmet tarp kovo 20 ir 22 dienų. Ši diena žymi pavasario atėjimą, gyvybės sugrįžimą, nuo jos skaičiuojami naujieji persų metai. Novrūzo šventimas kilo iš senovės persų religijos − zoroastrizmo. Valdant Achemenidams nuo Novrūzo pradėti skaičiuoti metai. Vėliau Persijai perėmus islamą šį šventė išliko ir plačiai tebešvenčiama iki šių dienų. Novrūzas švenčiamas ne tik zoroastriečių ar etninių iranėnų, bet ir sufijų, bahajų, izmailitų, alavitų, alevitų ir kt.

2009 m. Novrūzą, kaip 3000 metų tradiciją turinčią pavasario šventę, UNESCO įtraukė į nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą. Iš pradžių šį objektą dalijosi 7 valstybės. Po paskutinio papildymo 2016 m. jį turi 12 valstybių.

Šventimas

Vidurinių Rytų šalyse Novrūzo proga paskelbiamo nuo 4 dienų iki savaitės trunkančios nedarbo dienos. Prieš šventę tradiciškai tvarkomi namai, valomos dulkės, išmetami nereikalingi daiktai, atiduodamos skolos, aplinka papuošiama gėlėmis, perkami nauji rūbai šventei. Paskutinį senųjų metų trečiadienį švenčiama Čaharšanbe Suri (pers. چهارشنبه سوری = Chahârshanbe Sûrî) diena, jos metu deginami dideli laužai, žymintys šviesos pergalę prieš tamsą, dainuojamos dainos, buriama, vaikai lanko namus ir prašo saldumynų. Naujųjų metų laukimui ruošiamas šventinis stalas − Haft Sinas (pers. هفت سین = Haft Sîn − „septynios S“). Ant jo patiekiami 7 patiekalai, kurių pavadinimai prasideda raide S:

sabzeh − lėkštėje sudygę kviečiai, rugiai, lęšiai − atgimimo simbolis,
samanu − saldus pudingas iš kviečių gemalų − gerovės simbolis,
senjed − džiovinti siauralapio žilakrūmio vaisiai − meilės simbolis,
'sīr − česnakas − sveikatos simbolis,
sīb − obuoliai − grožio, geros savijautos simbolis,
somaq − žagrenio uogos − saulėtekio spalvos simbolis,
serkeh − actas − amžiaus ir kantrybės simbolis.

Taip pat gali būti patiekiami riešutai, marginti kiaušiniai, , ant stalo pastatomi hiacintai, veidrodis, monetos, žvakės, indas su auksine žuvele, Šventasis Raštas (Koranas, Avesta, Biblija, Tora, Kitab-i-Aqdas) bei poezijos rinkinys.

Šeima susirenka prie šventinio stalo ir laukia tikslios Novrūzo pradžios. Jai atėjus, keičiamasi dovanomis. Vėliau prasideda giminių, draugų, kaimynų lankymas − pirmiausia lankomi vyriausieji šeimos nariai, po trumpų vaišių keliaujama pas kitus. Dažnai norint išvengti ilgų kelionių surengiama bendra giminės iškyla.

13-tą dieną po Novrūzo minima Sizdah Bedar diena (سیزده‌به‌در − „praleisti bėdas“). Kadangi tikima, kas skaičius 13 lemia chaosą ir nesėkmes, šią dieną stengiamasi praleisti linksmai: grojant, dainuojant, pokštaujant, iškylaujant. Per Sizdah Bedar išmetami į tekantį vandenį Haft Sinui sudaiginti grūdai − tikima, kad taip simboliškai išvalomi namai nuo demonų.

Novruzo papročiai skiriasi priklausomai nuo regiono, bet esminiai elementai lieka tie patys.