Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kitos reikšmės – Šv. Benedikto bažnyčia.

Kitos reikšmės – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

54°36′19.52″ š. pl. 24°59′1.61″ r. ilg. / 54.6054222°š. pl. 24.9837806°r. ilg. / 54.6054222; 24.9837806

Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir šv. Benedikto bažnyčia

Vyskupija	Vilniaus
Dekanatas	Trakų
Savivaldybė	Trakų rajonas
Gyvenvietė	Senieji Trakai
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta (įrengta)	1899 m.
Stilius	Neogotika

Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir šv. Benedikto bažnyčia – bažnyčia, stovinti Senųjų Trakų kaime, 5 km į pietryčius nuo Trakų, 1 km į pietus nuo geležinkelio stoties. Turi neogotikos bruožų. Pamaldos vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis. Šalia įsikūręs Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo vienuolynas.

Parapijoje veikia Skurbutėnų koplyčia.

Istorija

Pirmąją bažnyčią 1405 m. pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir pilyje įsteigė benediktinų vienuolyną. Apie 1410 m. įkurta parapija. Iki 1577 m. atnaujinta bažnyčia, 1577 m. pastatytas vienuolynas. 1597 m. bažnyčia rekonstruota. 1639 m. vienuolynui dovanotas Pivašiūnų palivarkas su Jurkonių kaimu. Iš ankstesnių fundacijų 1799 m. priklausė Senųjų Trakų palivarkas su Vištelionių kaimu ir Kauno Vokės palivarkas su Volų kaimu. XVIII a. antrojoje pusėje pradėtas mūryti vienuolynas. 1799 m. pastatytas tik šiaurinis korpusas ir dalis vakarinio. Nebaigtas statyti vienuolynas 1845 m. uždarytas.

1799 m. vienuolyno bibliotekoje buvo 769 knygos. Bažnyčia 1757 m. sudegė. Kapinėse 1780 m. pastatyta laikina medinė. Ji 1838 m. gerokai remontuota. 1777–1845 m. veikė parapinė mokykla. Uždarytas vienuolynas atiteko klebonijai. Technikas A. Mikulskis parengė vienuolyno perstatymo į bažnyčią projektą.

1898–1899 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia, 1903 m. įrengti vargonai. Caro valdžios duomenimis, 1884 m. 87 proc. parapijos gyventojų buvo lietuviai, 12 proc. – baltarusiai, 1 proc. – lenkai. 1905 m. nugriauta laikina medinė bažnyčia. 1915 m. apgriauta mūrinė, išvežti varpai. 1921 m. bažnyčia suremontuota.

Po Antrojo pasaulinio karo ilgiausiai klebonavo Mykolas Tarvydis (1904–1980).

Architektūra

Bažnyčia turi neogotikos bruožų, stačiakampio plano, su 4 bokštais. Vidus 3 navų, skliautuotas. Yra 3 koplyčios, 9 altoriai. Šventoriaus tvora mūrinė. Bažnyčia paskelbta architektūros paminklu.

Galerija

Vienuolyno ir bažnyčios ansamblis
Šventorius ir vienuolyno pastatas
Bažnyčios fasadas
Koplyčia
Šventoriaus vartai