Kazys Oželis

Kazys Oželis (1886 m. birželio 23 d. Vilkų Kampe, Švėkšnos valsčius – 1960 m. kovo 3 d. Čikagoje, JAV.) – pulkininkas leitenantas, gydytojas, patologas, medicinos mokslų daktaras, profesorius.

Biografija

Mokėsi Švėkšnos valdiškoje dviklasėje mokykloje, 1904 m. baigė Palangos progimnaziją, 1908 m. – Mintaujos gimnaziją, 1913 m. – Petrapilio karo medicinos akademiją.

1913–1917 m. tarnavo Rusijos kariuomenės pėstininkų pulke, kuris Pirmojo pasaulinio karo metu kariavo fronte, gydytoju.

1918 m. balandžio mėn. paleistas iš kariuomenės, grįžęs į tėviškę, Švėkšnoje suorganizavo 30 lovų ligoninę. 1919 m. birželio mėn. pašauktas į Lietuvos kariuomenę, per 2 savaites suorganizavo Kupiškyje II lauko ligoninę, rugsėjo mėn. paskirtas II brigados gydytoju pulkininku leitenantu. 1920 m. sausio 1 d. paskirtas į Kauno karo ligoninės viršininko padėjėju, o po mėnesio tos ligoninės viršininku. Kauno karo ligoninės viršininku išbuvo iki 1939 m. rugsėjo 15 d., kada pasitraukė iš karinės tarnybos.

Karo ligoninėje K. Oželis vadovavo savo suorganizuotam patologijos skyriui ir kurį laiką buvo patologijos katedros vyr. asistentu Lietuvos universitete. K. Oželis teismo medicinos žinias 1925 m. tris mėnesius gilino Prahoje pas prof. Slaviką, o 1927–1928 m. pas prof. Balthazardą Paryžiaus medicinos institute. 1929 m. jis apgynė disertaciją daktaro laipsniui įsigyti tema: „Vyrų uretros ir sėklos tekamųjų latakų susiaurėjimai". 1929 m. rugsėjo 1 d. pakviestas LU medicinos fakulteto docentu ir paskirtas teismo ir socialinės medicinos katedros vedėju. 1937 m. jam suteiktas einančio ordinarinio profesoriaus, o 1942 m. – ordinarinio profesoriaus vardas. K. Oželis buvo paskirtas VDU klinikų direktorium, kurioms vadovavo nuo 1939 m. birželio 22 d. iki 1944 m. liepos 5 d. Nuo 1942 m. kovo mėn. ėjo vyriausio teismo medicinos eksperto pareigas vyr. sveikatos valdyboje.

1944 m. vasarą su šeima pasitraukė į Vakarus, nuo 1945 m. rudens jis gyveno Vakarų Vokietijoje, Augsburgo lietuvių stovykloje. 1949 m. emigravo į JAV, kur nuo 1950 m. pradžios iki mirties dirbo patologu Monteno valstybinėj ligoninėj, netoli Čikagos.

Aktyviai dalyvavo daugelio organizacijų, draugijų veikloje: Kauno medicinos draugijoje, Kovos su Veneros ligomis draugijoje, Kovos su vėžiu draugijoje, Lietuvos gydytojų sąjungoje, Kauno ROTARY klube, Amerikos lietuvių gydytojų draugijoje, Amerikos profesorių draugijoje. Teismo ir socialinės medicinos klausimais yra paskelbęs apie 40 straipsnių „Medicinoje", „VDU medicinos fakulteto darbuose", „Kriminalistikos Žinyne" ir kitur. Išleido „Mediko – sanitarinių įstatymų, veikiančių Lietuvoje, rinkinį" (1930 m.), išvertė L. V. Sobolevo „Įvadą į patologinės anatomijos diagnostikos kursą" (1924 m.). Studijų metais Petrapilyje jis buvo vienas iš „Fraternitas Lithuanica“ korporacijos steigėjų ir aktyvus jos narys.

Įvertinimas

Buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus trečio laipsnio , Vytauto Didžiojo, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinais, Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Atminimas

2005 m. spalio 12 d. ant Lietuvos karo medicinos tarnybos pastato Kaune fasadinės sienos (Vytauto pr. 49) pakabinta Kazio Oželio atminimui skirta memorialinė lenta su užrašu: „1920-1939 m. dr. J. Basanavičiaus karo ligoninėje dirbo ir jai vadovavo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Vytauto Didžiojo ordino kavalierius sanitarijos plk. Kazys Oželis“.

Literatūra

A. Rugytė. Švėkšna. Čikaga. 1974/ p. 281–282.

Nuorodos

• Kazio Oželio biografija 2016-04-25 iš Wayback Machine projekto. (PDF)