Asmenvardis

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Asmenvardis arba antroponimas; (gr. anthrōpos – žmogus + onyma – vardas) – tikriniai žodžiai, naudojami žmogui įvardinti. Oficialiai: vardas, pavardė, neoficialiai: pravardė, patronimas (tėvavardis) arba pakeičiant ir papildant oficialų asmenvardį – slapyvardis. Lietuvoje naudojama dvinarė sistema (vardas ir pavardė), rytų slavų kraštuose – trinarė (vardas, tėvavardis ir pavardė). Kai kuriose tautose paplitęs paprotys suteikti kelis vardus. Pasitaiko atvejų, kai žmonės turi dvigubas ar net trigubas pavardes.

Tarp kitų asmens duomenų Kroatijos piliečio pase – vardas, pavardė.

Lietuvių antroponimų sistemos formavimosi pradžioje (iki XV a. vidurio) dažniau naudotas tik vienas asmenvardis, kartais keičiamas dvinariu. XVI-XVII a. įsivyravo dvinarė sistema, t. y. naudotas vardas (tautinis ar krikščioniškas) bei patronimas (Dominykaitis, Vėževičius), rečiau nepatroniminės kilmės asmenvardis (Staniulis Briedis, Jurgis Kantrimas). XVIII a. antrąjį asmenvardį pakeitė pavardė.

Daugumoje Europos tautų yra priimta vardą įrašyti prieš pavardę (išskyrus abėcėlinius sąrašus, katalogus), todėl jis dar vadinamas pirmuoju vardu (angl. forename, first name). Vengrijoje, kaip ir kai kuriose Afrikos dalyse, Rytų Azijoje (pvz., Kinijoje, Japonijoje, Korėjoje, Vietname), pavardė pagal susiklosčiusią tradiciją eina priekyje. Be to, Rytų Azijos šalyse kai kurios vardo dalys gali būti suteikiamos kitiems tos pačios asmenims šeimoje ar jos šakose, kad būtų galima atskirti kartas vienas nuo kitų.

Antroponimus tiria antroponimika, visų asmenvardžių visuma vadinama antroponimija.

Taip pat skaitykite

• Adaptuotoji asmenvardžio forma
• Asmenvardžių adaptavimas lietuvių kalboje