Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Šis straipsnis apie Kinijos Liaudies Respublikos administracinį suskirstymą. Apie Kinijos Respublikos administracinį suskirstymą skaitykite straipsnyje Kinijos Respublikos administracinis suskirstymas.

Kinijos Liaudies Respublikos konstitucija numato tris vietinės valdžios lygmenis: provincija, apskritis ir savivaldybė. Tačiau praktiškai egzistuoja dar du: prefektūra (po provincijos) ir miestelis (po savivaldybės). Taip pat yra rajono savivalda (po apskrities), bet ją ketinama panaikinti.

Provincijų lygmuo

KLR yra 33 provincijos lygmens (省级 shěngjí) administraciniai regionai: 22 provincijos, 5 autonominiai regionai, 4 išskirtieji miestai (savivaldos miestai) ir 2 specialieji administraciniai regionai.

Daugumos Kinijos provincijų (išskyrus esančias šiaurės vakaruose) sienos nusistovėjo per Juan, Ming ir Čing dinastijų laikotarpius. Nors kartais šios ribos nesutampa su realiomis kultūrinėmis ar geografinėmis ribomis, provincijos vaidina svarbų vaidmenį kinų kultūroje: žmonės linkę priskirti save savo provincijai, susiformavo tam tikri provincijų gyventojus apibūdinantys stereotipai.

Provincijos

Žodžiu „provincija“ verčiamas kiniškas žodis 省 (shěng; liet. šeng). KLR šiuo metu oficialiai yra 23 provincijos, tačiau Taivanas faktiškai yra atskira valstybė.

Kiekvienoje provincijoje yra Kinijos komunistų partijos provincijos komitetas, kuriam vadovauja sekretorius. Svarbiausias asmuo sprendžiant provincijos reikalus yra ne provincijos valdytojas, o komiteto sekretorius.

Didžiausia provincija yra Činghajus, tačiau joje gyvena mažiausiai gyventojų – vos 5,3 milijono. 8 provincijos turi priėjimą prie jūros. Naujausia KLR provincija – Hainanas, nuo Guangdongo atskirtas 1988 m.

Lietuviškai	Hieroglifais	Pinyin	Santrumpa	Sostinė
Anhujus	安徽	Ānhuī	皖 wǎn	Hefėjus (Hefei)
Fudzianas	福建	Fújiàn	闽 mǐn	Fudžou (Fuzhou)
Gansu	甘肃	Gānsù	甘 gān arba 陇 lǒng	Landžou (Lanzhou)
Guangdongas	广东	Guǎngdōng	粤 yuè	Guangdžou (Guangzhou)
Guidžou	贵州	Guìzhōu	黔 qián arba 贵 guì	Guijangas (Guiyang)
Hainanas	海南	Hǎinán	琼 qióng	Haikou (Haikou)
Hebėjus	河北	Héběi	冀 jì	Šidziadžuangas (Shijiazhuang)
Heilongdziangas	黑龙江	Hēilóngjiāng	黑 hēi	Charbinas (Harbin)
Henanas	河南	Hénán	豫 yù	Džengdžou (Zhengzhou)
Hubėjus	湖北	Húběi	鄂 è	Uhanas (Wuhan)
Hunanas	湖南	Húnán	湘 xiāng	Čangša (Changsha)
Dziangsu	江苏	Jiāngsū	苏 sū	Nankinas (Nanjing)
Dziangsi	江西	Jiāngxī	赣 gàn	Nančangas (Nanchang)
Dzilinas	吉林	Jílín	吉 jí	Čangčunas (Changchun)
Liaoningas	辽宁	Liáoníng	辽 liáo	Šenjangas (Shenyang)
Činghajus	青海	Qīnghǎi	青 qīng	Siningas (Xining)
Šaansi	陕西	Shǎnxī	陕 shǎn arba 秦 qín	Sianas (Xi'an)
Šandongas	山东	Shāndōng	鲁 lǔ	Dzinanas (Jinan)
Šansi	山西	Shānxī	晋 jìn	Tajuanas (Taiyuan)
Sičuanas	四川	Sìchuān	川 chuān arba 蜀 shǔ	Čengdu (Chengdu)
Junanas	云南	Yúnnán	滇 diān arba 云 yún	Kunmingas (Kunming)
Džedziangas	浙江	Zhèjiāng	浙 zhè	Hangdžou (Hangzhou)

Atskilusi nuo KLR provincija

Kinijos Liaudies Respublika savo provincija taip pat laiko Taivaną su sostine Taipėjuje (Taipei), bet realiai šią provinciją šiuo metu valdo Kinijos Respublika:

Lietuviškai	Tradiciniais hieroglifais	Supaprastintais hieroglifais	Pinyin	Santrumpa	Sostinė
Taivanas	臺灣 arba 台灣	台湾	Táiwān	台 tái	Džongsing Sincunas (Jhongsing Sincun)

Autonominiai regionai

Autonominiai regionai (自治区 zìzhìqū) – provincijų lygmens administraciniai vienetai, kuriuose dominuoja . Konstitucija šiems regionams suteikia daugiau teisių. Pavyzdžiui, jie turi savo etninės grupės partijos pirmininką. Autonominiai regionai įkurti valdžią paėmus komunistiniam režimui, sekant Sovietų Sąjungos politika. Iš viso yra 5 autonominiai regionai.

Lietuviškai	Hieroglifais	Pinyin	Etninė mažuma	Vietinis pavadinimas	Santrumpa	Sostinė
Guangsi džuangų autonominis regionas	广西壮族自治区	Guǎngxī Zhuàngzú Zìzhìqū	Džuangai	Gvangjsih Bouxcuengh Swcigih	桂 Guì	Naningas
Ningsijos hujaijų autonominis regionas	宁夏回族自治区	Níngxià Húizú Zìzhìqū	Hujai	(Hui tauta šneka kiniškai)	宁 níng	Inčuanas
Sindziango uigūrų autonominis regionas	新疆维吾尔自治区	Xīnjiāng Wéiwú'ěr Zìzhìqū	Uigūrai	شىنجاڭ ئۇيغۇر ئاپتونوم رايونى / Shinjang Uyghur Aptonom Rayoni	新 xīn	Urumčis
Tibeto autonominis regionas	西藏自治区	Xīzàng Zìzhìqū	Tibetiečiai	བོད་རང་སྐྱོང་ལྗོངས / Bod rang skyong ljongs	藏 zàng	Lhasa
Vidinės Mongolijos autonominis regionas	内蒙古自治区	Nèiměnggǔ Zìzhìqū	Mongolai	Öbür Mongghul-un Öbertegen Jasaqu Orun	内蒙古 Nèiměnggǔ	Hohotas

Išskirtieji miestai

Išskirtieji miestai (直辖市 zhíxiáshì) – dideli miestai, turintys tokias pačias administracines funkcijas kaip ir provincijos. Išskirtieji miestai tiesiogiai kontroliuoja sričių lygmens administracinius vienetus (be prefektūros lygmens). Pats miestas tėra nedidelė visos miesto kontroliuojamos teritorijos dalis. Likusioje dalyje yra kiti miestai, dirbama žemė. KLR yra 4 išskirtieji miestai.

Lietuviškai	Hieroglifais	Pinyin	Santrumpa
Pekinas	北京	Běijīng	京 jīng
Čongčingas	重庆	Chóngqìng	渝 yú
Šanchajus	上海	Shànghǎi	沪 hù
Tiandzinas	天津	Tiānjīn	津 jīn

Specialieji administraciniai regionai

Specialieji administraciniai regionai (特別行政區/特别行政区 tèbiéxíngzhèngqū) – regionai, turintys plačią autonomiją, grindžiamą idėja „Viena šalis, dvi sistemos“. SAR tiesiogiai valdomi Centrinės Liaudies Vyriausybės. Du KLR esantys SAR buvo įkurti 1997 m., kai Honkongą (Siangangą) Jungtinė Karalystė grąžino Kinijai ir 1999 m., kai Portugalija taip pat perdavė Makao (Aomeno) valdžią.

SAR turi savo aukščiausiuosius teismus, įstatymų sistemą, pasus, valiutas, muitines, imigracijos politiką ir kt., tačiau negali nepriklausomai plėtoti diplomatinių santykių ir organizuoti nacionalinės gynybos. Įvairiuose tarptautiniuose sporto renginiuose bei organizacijose SAR dalyvauja atskirai nuo KLR.

Lietuviškai	Hieroglifais (tradic.)	Pinyin	Santrumpa
Honkongas	香港	Xiānggǎng	港 gǎng
Makao	澳門	Àomén	澳 ào

Prefektūrų lygmuo

Prefektūrų lygmens (地级 dìjí) administraciniame padalijime 2004 m. gruodžio 31 d. buvo 333 dalys:

283 prefektūrų lygmens miestai;
17 prefektūrų;
30 autonominių prefektūrų;
3 aimakai.

Prefektūrų lygmens miestus (地级市 dìjíshì) sudaro centras (miestas) ir gerokai didesnės aplinkinės kaimo teritorijos.

Prefektūros (地区 dìqū) anksčiau dominavo antrajame administraciniame lygmenyje, todėl jis ir vadinamas „prefektūrų lygmeniu“. Tačiau 9 dešimtmetyje jas pakeitė miestai. Dabar prefektūros daugiausia yra Sindziange ir Tibete.

Aimakai (盟 méng) iš esmės yra tas pats kas ir prefektūros, tačiau jų yra tik Vidinėje Mongolijoje. Pavadinimas išlikęs iš senesnių Mongolijos administracinių sistemų.

Autonominės prefektūros (自治州 zìzhìzhōu) – prefektūros, kuriose dominuoja viena ar keletas etninių mažumų. Daugiausia vakariniuose regionuose.

Apskričių lygmuo

2004 m. gruodžio 31 d. žemyninėje Kinijoje buvo 2862 apskričių lygmens (县级 xiànjí) administraciniai vienetai: 852 rajonai, 374 miestai, 1464 apskritys, 117 autonominių apskričių, 49 vėliavos, 3 autonominės vėliavos, 2 specialieji regionai ir 1 miškininkystės zona.

Apskritys (县 xiàn) – labiausiai paplitęs apskričių lygmens administracinis vienetas. Apskritys nuolat egzistavo dar nuo Kariaujančių valstybių periodo. Sinologinėje literatūroje xian dažnai verčiamas kaip „rajonas“ ar „prefektūra“.

Autonominės apskritys (自治县 zìzhìxiàn) – apskritys, kuriose dominuoja viena ar kelios etninės mažumos. Jos analogiškos autonominiams regionams provincijų lygmenyje ir autonominėms prefektūroms prefektūrų lygmenyje.

Vidinėje Mongolijoje yra vėliavų (旗 qí) ir autonominių vėliavų (自治旗 zìzhìqí). Tai yra tas pats, kas apskritys bei autonominės apskritys, skiriasi tik pavadinimas (analogiškai „aimakams“).

Apskričių lygmens miestai (县级市 xiànjíshì) yra dideli administraciniai regionai, apimantys tiek miesto, tiek kaimo vietoves.

Rajonai (市辖区 shìxiáqū arba tiesiog 区 qū) anksčiau buvo miestų teritorijų užstatytos dalys. Tačiau pastaruoju metu daug apskričių buvo paverstos rajonais, taigi rajonai dabar daug kur nesiskiria nuo apskričių.

Taip pat yra speciali miškininkystės zona (林区 línqū) Hubei provincijoje – Šennongdzia (Shennongjia) – bei du specialieji rajonai (特区 tèqū) Guidžou provincijoje – Liudži (Liuzhi) ir Vanšanas (Wanshan).

Savivaldybių lygmuo

2004 m. gruodžio 31 d. žemyninėje Kinijoje buvo 43 275 savivaldybių lygmens (乡级 xiāngjí) administraciniai vienetai: 19 892 miestai, 16 130 savivaldybių, 1126 etninių savivaldybių, 277 sumu, 1 etninis sumu, 5829 porajoniai bei 20 rajonų viešųjų valdybų.

Miestų zonos padalintos į porajonius (街道办事处 jiēdàobànshìchù arba 街办 jiēbàn), o kaimo zonos – į miestus (镇 zhèn), savivaldybes (乡 xiāng) ir etnines savivaldybes (民族乡 mínzúxiāng). Sumu (苏木 sūmù) ir etninis sumu (民族苏木 mínzúsūmù) yra tas pats kaip savivaldybės ir etninės savivaldybės, bet tik Vidinėje Mongolijoje. Rajonų viešosios valdybos (区公所 qūgōngsuǒ) pamažu naikinamos.

Miestelių lygmuo

Miestelių lygmuo (cun) reikšmingas tvarkant įvairius organizacinius reikalus (gyventojų surašymus, pašto sistemą ir pan.). Smulkiausi vietinės reikšmės vienetai, tokie kaip bendruomenės, yra griežtai apibrėžti.

Paprastai miesto zonoje kiekvienas porajonis ar miesto rajonas administruoja daug bendruomenių (社区 shèqū arba 小区 arba 居住区) arba bendrijų (居民区 jūmínqū). Kiekviena turi bendrijos, bendruomenės arba gyventojų komitetą (社区居民委员会 jūmínwěiyuánhùi arba 居委会 jūwěihùi). Kaimo vietovės padalintos į miestelių komitetus (村民委员会 cūnmínwěiyuánhùi arba 村委会 cūnwěihùi) arba miestelių grupes (村民小组 cūnmínxiǎozǔ).