Azərbaycanca
Беларускі
Dansk
Deutsch
Española
Français
Indonesia
Italiana
日本語
Қазақ
Lietuvos
Nederlands
Português
Русский
සිංහල
แบบไทย
Türkçe
Українська
中國人
United State
Afrikaans
 | Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais. |
Balhė (kor. 발해/渤海 = Balhae), kiniškoje tradicijoje žinoma kaip Bohai (kin. 渤海, pinyin: Bóhǎi) – istorinė valstybė, VII–X a. egzistavusi Mandžiūrijoje (dabartinės šiaurės rytų Kinijos ir rytų Rusijos teritorijose) bei Korėjos pusiasalio šiaurinėje dalyje. Gyventojų daugumą joje sudarė vietinės tungūzų-mandžiūrų grupės tautos, o dinastija buvo kildinama iš korėjiečių valstybės Kogurio.
| 渤海 Balhė / Bohai | ||||
| ||||
 | ||||
| Sostinė | (698–742), (742–756), (785–793), (756-785, 793-926) | |||
| Religija | Budizmas, konfucianizmas, daoizmas | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| 698–719 | ||||
| 906–926 | ||||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Įkurta | 698 m., 698 | |||
| - Užima Liao | 926 m. | |||
Istorija
Įkūrimas
Tangų Kinijai bandant įsigalėti Mandžiūrijoje, jai priešinosi vietos tautos, tokios kaip kidaniai ir . Prie pastarųjų lyderio Golsa Biu prisijungė ir korėjiečių Kogurio valstybės pareigūnas . Jam mirus lyderiu tapo jo sūnus [De Džiojongas]] (大祚栄). Jis sugebėjo apsiginti nuo kinų armijos ir įsitvirtino ilou genčių regione, pasiskelbdamas karaliumi Govangu. Jo sostinė įkurta dab. mieste.
Šiai naujai karalystei buvo suteiktas pavadinimas Džin (kor. 진/震 = Jin), kuris susijęs su šiaurės rytų kryptimi tradicinėje Rytų Azijos kosmologijoje. Taigi, pavadinimas žymėjo šalies padėtį Kinijos atžvilgiu. Vėliau, 713 m., Kinija suteikė karalystei Bohai protektorato pavadinimą, ir tik 762 m. pripažino ją kaip atskirą karalystę.
Klestėjimas
Valdant karaliui (719–737), Balhė sėkmingai įsitvirtino tarp savo kaimynų – Tangų imperijos vakaruose, pietuose ir Amūro mohe šiaurėje. Jis keletą kartų nusiaubė Kinijos imperijos pakraščius ir sudarė sąjungą su Japonija prieš Šilą. Japonija ir Balhė palaikė draugiškus santykius: net 34 kartus pasiuntiniai iš Balhės lankėsi Japonijoje, ir net 13 kartų Japonijos pasiuntiniai lankėsi Balhėje.
(737–793) ne tik kad pasiekė Kinijos pripažinimo, bet netgi pats drįso tituluotis imperatoriumi. Be to, jis užmezgė prekybinius ryšius su Šila, išplėtė teritoriją į šiaurę, užimdamas mohe gentis, ir į vakarus, užimdamas Liaodongą. 742 m. jis perkėlė sostinę į dab. , kuris pavadintas „Centrine sostine“. 756 m. netoli Dzingpo ežero jis įkūrė , kuris tapo svarbiausiu Balhės miestu. Taip pat, Kinijos pavyzdžiu savo šalyje jis įsteigė akademiją.
IX a. I pusėje, valdant karaliui , Balhė kontroliavo didžiąją dalį Mandžiūrijos, įskaitant ir Liaodongą, mohe gentis. Valstybė buvo tvarkingai valdoma, skirstoma į 15 prefektūrų ir turėjo 5 sostines.
Žlugimas
Nuo IX a. vidurio nebeliko rašytinių šaltinių apie Balhę. Manoma, kad valstybei katastrofiškas buvo 946 m. Bektu ugnikalnio išsiveržimas. Tikriausiai šalį silpnino ir tarpgentiniai konfliktai. Visa tai lėmė centralizacijos menkėjimą.
926 m. vakariniai Balhės kaimynai kidaniai iš Mongolijos plynaukštės po ilgos apgulties užėmė Balhės sostinę ir pavertė ją savo valda, pervardindami į Dongdan. Didelė dalis Balhės gyventojų migravo į Kinijos imperiją ir Korėją. Dalis kitų vėliau Mandžiūrijoje sukūrė savo valsytybes, tokias kaip Vėlyvoji Balhė ar Džionganas.
Administracija
Savo klestėjimo laikais Balhė turėjo 5 sostines, kurios buvo vadinamos pagal pasaulio kryptis. Svarbiausia sostinė buvo Aukštutinė sostinė , o jai pavaldžios buvo , , Pietinė sostinė ir .
Visa valstybės teritorija buvo skirstoma į 15 prefektūrų (府), kurioms priklausė 62 provincijos (州).
Kultūra
Balhė buvo tipiška sinosferinė valstybė, kuri didelę dalį savo kultūros buvo perėmusi iš Tangų Kinijos. Šalyje klestėjo konfucianizmo filosofija, buvo statomos budistinės šventyklos ir kiti pastatai. Pagrindinė rašytinė kalba buvo klasikinė kinų. Netgi valstybės sostinė, Šangdzingo miestas, buvo pastatytas pagal Kinijos sostinės Čangano pavyzdį.
Valstybės valdymas rėmėsi kiniškais modeliais ir konfucianizmo filosofija. Šalyje egzistavo ministerijos, kontrolės įstaigos, egzaminų sistema, leidusi atrinkti geriausius pareigūnus valstybės tarnyboms. Valstybės švietimą centralizuotai prižiūrėjo speciali akademija. Laikas kinišku pavyzdžiu buvo skaičiuojamas pagal eras, tačiau Balhės valdovai skelbė savo eras, taip rodydami nepriklausomybę nuo Kinijos.
Valstybė ne kartą gabenosi iš Kinijos klasikinius kanonus, o Kinijos kronikose vadinama tolima šalimi, kur puoselėjama kiniškumo dvasia. Tiesa, kai kuriuose šalies kultūriniuose aspektuose yra gana ryški vietinių mandžiūriškų tautų, o taip pat Korėjos įtaka. Manoma, kad šalyje gyveno mandžiūrų potėviai , iš Kogurio migravę korėjiečiai, o taip pat tiurkai, kidaniai, . Kai kuriuose tekstuose pasitaiko mandžiūrų kalbų žodžių, pvz., valdovo titulas ar giminių pavadinimai.
Politizavimas
Balhės valstybė yra svarbi kelių tautų tapatybei, ir dėl jos tikslios kilmės nėra sutariama. Didžioji dauguma senovinių Rytų Azijos šalių tekstų šią valstybę prisikiria pirmiausia tautai, kuri greičiausiai sudarė pagrindinį gyventojų sluoksnį. Kadangi laikoma, jog šie buvo tiesioginiai , o vėliau ir mandžiūrų protėviai, Balhė yra svarbi mandžiūrų istorijoje. Mandžiūriškoji Balhės linija yra palaikoma didelės dalies Kinijos istorikų, ir apie tai liudija nemažai senovinių tekstų. Pvz. „Naujoji Tangų knyga“ teigia, jog Balhė kilo iš Sumo mohe, kurie susiviniję su Gogurjo žmonėmis pakeitė savo pavardę į De (大). Šią versiją palaiko ir korėjiečių istorija , ir IX a. japonų istorinis tekstas „Ruijū Kokushi“, ir džurdžėnų „Dzin dinastijos istorija“.
Nors senosios Korėjos kronikos neįtraukia Balhės istorijos, nuo XVIII a. linkstama laikyti Balhę Korėjos istorijos dalimi. Ši versija pabrėžia, kad valstybės įkūrėjas buvo Kogurio (t. y. korėjietiškos) kilmės, ir valdantysis sluoksnis kalbėjo korėjietiškai. Taigi, Balhė buvo tiesioginė Kogurio tradicijų ir valstybingumo pratęsėja (kai kuriuose senoviniuose dokumentuose ji netgi vadindavo save Kogurio). Tai leidžia korėjiečiams pagrįsti teritorines ambicijas, kad Mandžiūrija patenka į Korėjos istorijos sferą, kuri buvo prarasta.
Valdovai
| # | Vardas | Valdymas | Pomirtinis vardas | Era | |||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Lietuviškas | Hangulis/Hanja | Lietuviškas | Hangul/Hanja | Romanizacija | Hangul/Hanja | ||
| 1 | De Džiojongas | 대조영 (大祚榮) | 698–719 | 고왕 (高王) | nebuvo | nebuvo | |
| 2 | De Muje | 대무예 (大武藝) | 719–737 | 무왕 (武王) | Inan | 인안 (仁安) | |
| 3 | De Hummu | 대흠무 (大欽茂) | 737–793 | 문왕 (文王) | Daeheung Boryeok | 대흥 (大興) 보력 (寶曆) | |
| 4 | 대원의 (大元義) | 793 | nebuvo | nebuvo | nebuvo | nebuvo | |
| 5 | De Huajo | 대화여 (大華璵) | 793-794 | 성왕 (成王) | Jungheung | 중흥 (中興) | |
| 6 | De Sungrinas | 대숭린 (大嵩璘) | 794–809 | 강왕 (康王) | Jeongryeok | 정력 (正曆) | |
| 7 | De Vonju | 대원유 (大元瑜) | 809–812 | 정왕 (定王) | Yeongdeok | 영덕 (永德) | |
| 8 | De Oni | 대언의 (大言義) | 812–817? | 희왕 (僖王) | Jujak | 주작 (朱雀) | |
| 9 | De Mjongčiungas | 대명충 (大明忠) | 817?–818? | 간왕 (簡王) | Taesi | 태시 (太始) | |
| 10 | De Insu | 대인수 (大仁秀) | 818?–830 | 선왕 (宣王) | Geonheung | 건흥 (建興) | |
| 11 | 대이진 (大彝震) | 830–857 | Nežinomas | Nežinomas | Hamhwa | 함화 (咸和) | |
| 12 | 대건황 (大虔晃) | 857–871 | Nežinomas | Nežinomas | Nežinomas | Nežinomas | |
| 13 | 대현석 (大玄錫) | 871–895 | Nežinomas | Nežinomas | Nežinomas | Nežinomas | |
| 14 | 대위해 (大瑋瑎) | 895–906 | Nebuvo | Nebuvo | Nežinomas | Nežinomas | |
| 15 | 대인선 (大諲譔) | 906–926 | Nebuvo | Nebuvo | Nežinomas | Nežinomas | |
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris