Rimtautas Šilinis

Rimtautas Šilinis (pilnas vardas – Rimtautas Vladislovas Šilinis; 1937 m. spalio 6 d., Utenoje - 2017 m. rugsėjo 15 d., Vilniuje) – lietuvių dokumentinio kino režisierius. Priklausė Lietuvos Kinematografininkų sąjungos dokumentininkų gildijai. Buvo visuomeninės-konsultacinės "Valstybės kino metraščio" tarybos narys. Nuo 1966-2016 m. sukūrė apie 70 filmų ir apie 80 scenarijų istorijos, kultūros bei sporto temomis. Kino sferoje išdirbo keturis dešimtmečius. Paskutinis režisieriaus filmas – 2006 m. juosta „Lietuva Antrajame pasauliniame kare. Kino dokumentai“.

Biografija

Gimė bei augo agronomo ir medikės šeimoje. Mokėsi Raguvėlės ir Raguvos (Panevėžio raj.) pradinėse mokyklose, vėliau – Vilniuje, Vilniaus pirmojoje berniukų gimnazijoje (dab. Vilniaus jėzuitų gimnazija). 1959 m. baigė tuometinio Vilniaus valstybinio Vinco Kapsuko universiteto (dab. Vilniaus universitetas) Istorijos ir Filologijos fakultetą. 1958–1961 m. dirbo Knygų rūmų Nacionalinės bibliografijos redakcijoje, nuo 1963 – referentu Valstybiniame kinematografijos komitete. 1965 pradėjo dirbti (LKS), dokumentinių filmų redaktoriumi.

Tuo metu kino menas ir teorija buvo dėstomi Maskvos Kinematografijos (VGIK), Leningrado Kino inžinierių bei Leningrado valstybiniame teatro, muzikos ir kinematografijos institutuose. Dalis lietuvių kinematografininkų – šių aukštųjų mokyklų absolventai (vieni pirmųjų – režisieriai Vytautas Žalakevičius bei Vytautas Mikalauskas). R. Šilinis į atėjo kitais keliais. „Į VGIK‘ą galima buvo stoti ir Lietuvoje. Bet man buvo tik šešiolika su puse, negalėjau įrodyti savo „ypatingų“ gabumų kinui, o be to, dėl savų priežasčių negalėjau palikti Vilniaus. Baigiau universitetą, atidirbau trejus privalomus metus Knygų rūmuose ir tapau laisvas. Kadangi kinas mane labai traukė, nuėjau į Birutės gatvę. O ten jau praktika parodydavo kas gali daryti kiną, o kas ne“, – teigė R. Šilinis interviu.

Remiantis kino istorikės profesorės periodizavimu , R. Šilinis į dokumentininkų gretas įsiliejo lietuviškojo kino brandos metais. Jis atstovauja režisierių kartai, septintojo dešimtmečio pabaigoje prisijungusiai prie LKS veteranų – , , , Vytauto Žalakevičiaus, Lino Lazėno, Arūno Žebriūno, . Pradžioje R. Šilinis dirbo kino kronikos redaktoriumi. Režisieriaus karjerą pradėjo 1966-aisiais metais, kino periodikos numeriais („Praeitis ir mes“, „“). „Kaip, pradėjus su popieriumi ir pieštuku rankose (buvau redaktoriumi), tapti tuo, kuris daro kiną? Sėdėdavau montažinėje. Įvairiais keliais sugriūdavome į tą kiną. Grikevičius ir Dausa buvo apšvietėjais… Kinui atiduodavome visą, ne tik darbo, laiką. Mūsų „universitetais“ buvo žurnalas „Tarybų Lietuva“, – teigė R. Šilinis interviu.

Kūrybos bruožai

R. Šilinio dokumentikoje išsiskiria keturios dominuojančios temos: filmai istorijos, kultūros, socialinio gyvenimo ir sporto temomis. Daugiausia filmų režisierius yra sukūręs istorinėmis temomis, taip pat – kultūrinėmis ir socialinio gyvenimo. Mažiausiai jo kūryboje – filmų sporto temomis. Sporto dokumentika R. Šilinio kūryboje dominuoja išskirtinai 7-8 dešimtmečiuose; filmai socialinio gyvenimo temomis – 8-ame dešimtmetyje; kultūrinė dokumentika – 9-ame dešimtmetyje. Istorinių filmų daugiausia sukurta dešimtajame dešimtmetyje. Kai kuriose juostose temos persipina, aiški riba tarp jų išnyksta. Pavyzdžiui, filmus „Credo“ (1989) ir „Be rūpesčio“ (1987) galima būtų priskirti ir istorinei, ir socialinio gyvenimo temoms. Tuo tarpu filmas „Nojaus arka“ (1988) – labiau meninio nei publicistinio žanro kūrinys.

R. Šilinio kūryba pasižymi autorinės dokumentikos bruožais. „Man atrodo, kad tai buvo protestas prieš „direktyvinius“ filmus. Be to, nevalia pamiršti, kad yra toks dalykas kaip noras save parodyti, parodyti, ką aš galiu. Ir taip galiu, ir anaip. Nors tavo pasirinktas personažas – realus žmogus, maga pamodeliuoti jo veiksmus, situaciją“ , - teigė R. Šilinis interviu.

Būdingi režisieriaus dokumentinių juostų elementai – archyviniai dokumentai, užkadriniai interviu epidozai – kontrapunktai (angl. behind - the - scenes) – bei ironizavimas, pasitelkiant įvairias stilistines priemones (iškreiptą muziką, garsus, surežisuotus ar realius įvykius atspindinčius epizodus). Šiuos elementus galima aptikti daugumoje režisieriaus filmų. Pavyzdžiui, filme „Nojaus arka“ (1988) skamba iškreipta giesmės „Lietuva brangi“ melodija, filme „Be rūpesčio“ (1987) rodoma valytoja, pasilipusi ant bažnyčios altoriaus altoriaus, filme Lietuvos Respublikos premjerai (2003) rodomas filmavimui besišukuojantis Rolandas Paksas ir vėliau klausiantis, ar gerai atrodo. Rinktinius kadrus bei įdomius faktus režisierius perpina su įvairiomis stilistinėmis priemonėmis, metaforinę reikšmę turinčiais kadrais.

Jaunoji režisierių karta, atėjusi į LKS po , V. Žalakevičiaus, V. Mikalausko ir kitų, atsinešė kitonišką požiūrį į kino dokumentiką. Tuo metu įprastą filmo kompoziciją imta vertinti kaip sustabarėjusią ir pasenusią, ieškota naujų medžiagos pateikimo būdų. R. Šilinio dokumentikoje žiūrovas tarsi įtraukiamas į ieškojimo procesą. Pavyzdžiui, f. „Vienos dienos beieškant“ (1968). Tai – istorinė publicistika, turinti detektyvinių elementų. Žiūrovas pasąmoningai įtraukiamas į Vladimiro Iljičiaus Lenino vizito Lietuvoje pėdsakų paieškas, skatinamas sekti kievieną ekrane pasirodantį dokumentą, dėlioti faktus, „tikrinti“ įvykių logiškumą.

Prie šių R. Šilinio režisūros ypatybių galima būtų priskirti ir ezopinę kalbą. Nepaisant griežtos politinės cenzūros sąlygų, kuomet menas buvo ideologizuotas, o nacionalinei jo formai buvo privalu turėti socialistinių idėjų užpildą, galima pastebėti režisierių laviruojant. Informacija žiūrovui pateikiama metaforomis, per ironijos prizmę ar per filmo herojų pasisakymus. Pavyzdžiui, juosta „Post scriptum senam filmui“ (1980). Tai – senos, režisieriaus – operatoriaus kurtos juostos ištraukos, papildytos naujais, po dvidešimties metų nufilmuotais kadrais. Filme užfiksuoti herojai kritiškai žvelgia į savo jaunystės pasirinkimą (baigus mokyklą eiti dirbti į kolūkį), išsako atsargios kritikos: viename epizode, po žurnalisto klausimo, kodėl iširo abiturientų kolūkio brigada, pasigirsta vienos iš herojų atsakymas, jog jie tebuvo „karjeros laiptelis kolūkio pirmininko gyvenime“ arba kito pašnekovo teiginys, jog „jaunimas turi savų interesų ir panašių brigadų organizavimas gali sugriauti jiems gyvenimus“.

Filmografija

Didesnė dalis režisieriaus filmų trumpametražiai (iki 4 dalių, t. y., iki 40 min.). Pilno metro filmai – septyni („Sala“, „Nojaus arka“, „Slenkstis“, „Randas“, „Palikimas 12-ajam anūkui“, „Post scriptum senam filmui“, „Savojo aš beieškant“).,

Metai	Pavadinimas	Kūrybinė grupė
2006	Lietuva Antrajame pasauliniame kare. Kino dokumentai.	Rež. R. Šilinis, Op. R. Kuprys
2004	Iš lito istorijos: Monetos	Rež. R. Šilinis, Op. V. Radzevičius
2003	Lietuvos Respublikos premjerai	Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. R. Baranauskas
2002	Iš lito istorijos: Banknotai	Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. V. Radzevičius
2001	Litas. Lietuva. Lithuania	Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. V. Radzevičius
2000	Liudas Dambrauskas	Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. V. Radzevičius
1999	…ašaros ir maldos	Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Pročkys
1999	Nusišypsok mums, Viešpatie	Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Pročkys
1998	Antroji Pasaulio lietuvių dainų šventė arba Žemėj Lietuvos	Rež. R. Šilinis, Op. A. Pročkys, A. Kaušinis, R. Kuprys
1998	Gelbėjo kitus, žuvo patys	Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Pročkys, A. Kaušinis
1998	Dešimtmečių kelias	Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Pročkys
1998	Lietuvos Respublikos prezidentai II: 1993–1998 m.	Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. R. Kuprys, A. Pročkys
1997	Lietuvos Respublikos prezidentai I: 1919–1940 m.	Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. R. Kuprys, A. Pročkys
1997	Sveiki sulaukę…	Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. V. Radzevičius
1992	Penktas Dievo įsakymas (IV). Rytoj – laisvė	Scen. aut. ir rež. R. Šilinis, Op. A. Pročkys, A. Kaušinis
1992	Penktas Dievo įsakymas (III). Byla 002	Scen. aut. ir rež. R. Šilinis, Op. A. Pročkys, A. Kaušinis
1992	Penktas Dievo įsakymas (II). Medininkai	Scen. aut. ir rež. R. Šilinis, Op. A. Pročkys, A. Kaušinis
1992	Penktas Dievo įsakymas (I). Sušaudytas himnas	Scen. aut. ir rež. R. Šilinis, Op. A. Pročkys, A. Kaušinis
1990	Sala	Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. V. Radzevičius
1989	Credo	Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Mikutėnas
1989	Jonas Basanavičius	Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Slavinskas
1988	Nojaus arka	Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Mikutėnas
1987	Be rūpesčio arba Sine Cura	Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Mikutėnas
1987	Prieš 100 metų	Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Mikutėnas
1987	Staiga…	Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. Z. Pomecka
1986	Mikroschemų montažas	Rež. R. Šilinis, Op. E. Macius
1985–1986	Nuo Bacho iki Ofenbacho	Rež. R. Šilinis, Op. E. Macius
1985	Slenkstis	Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Buklys
1985	Randas	Rež. R. Šilinis, Op. A. Buklys
1984	Po katastrofos	Rež. R. Sipavičius, Scen. aut. R. Šilinis
1984	Ir vėl drauge	Rež. R. Šilinis, Scen. aut. F. Kauzonas, R. Šilinis, Op. A. Buklys
1984	Buvome greta	Rež. R. Šilinis, Scen. aut. F. Kauzonas, R. Šilinis, Op. A. Buklys
1983	Dvylika valandų vilties	Rež. R. Šilinis, Scen. aut. R. Šilinis, L. Maciulevičius, Op. Z. Putilovas
1983	Amžių prisilietimas arba Dailės paminklai	Scen. aut. S. Pinkus, R. Šilinis, Rež. R. Šilinis, Op. A. Mikutėnas
1982	Rečitatyvai	Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Buklys
1982	Gyvas Lietuvos vanduo	Rež. R. Šilinis Scen. aut. R. Petrauskas, Op. A. Buklys
1981	Palikimas 12-ajam anūkui	Rež. R. Šilinis, Scen. aut. R. Šilinis, V. Vaicekauskas, Op. A. Blyža
1981	Paveikslas	Rež. R. Šilinis, A. Šiuša, Scen. aut. I. Kostkevičiūtė, Op. A. Blyža
1980	Žalgiris – 80	Rež. ir scen. aut. R. Šilinis ir V. Starošas
1980	O Sporte! Tu -taika	Rež. A. Ozerovas, N. Troškinas, Op. R. Šilinis
1980	Post scriptum senam filmui	Rež. R. Šilinis, V. Starošas, Op. V. Starošas
1979	Katastrofa	Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, V. Starošas, Op. E. Macius, V. Starošas
1979	Filme – Juozas Baltušis	Rež. R. Šilinis, Scen. aut. R. Baltušytė, Op. K. Matuzevičius
1978	Architektūros paminklai	Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. K. Matuzevičius
1977	Noktiurnas išmetimo vamzdžiui	Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Jančoras, K. Matuzevičius
1977	Savojo aš beieškant	Rež. R. Šilinis, Scen. aut. R. Šilinis, V. Vaicekauskas, Op. A. Jančoras
1977	Istorijos paminklai	Rež. R. Šilinis, Scen. aut. Birutė Šilinienė, Op. K. Matuzevičius
1975	Tvirtumo dėmenys	Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, V. Starošas, Op. V. Starošas
1975	Ar nuneši mane jauną?..	Rež. R. Šilinis, Scen. aut. V. Vaicekauskas, R. Šilinis, Op. K. Matuzevičius
1975	Skridimas naktin	Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, V. Starošas, Op. V. Starošas
1974	Džambo, Tanzanija	Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, V. Starošas, Op. V. Starošas
1973	Maratonas balne	Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, V. Starošas, Op. A. Jančoras, V. Starošas
1973	Rūkstančio kalno lobis	Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, V. Starošas, Op. H. Mikalauskas
1972	Rūpestis	Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Blyža
1972	Pasirašau – arkitektas.	Rež. R. Šilinis, Scen. aut. Z. Žemaitytė, Op. A. Blyža
1971	Ar dar gyvas baublys?	Rež. R. Šilinis, Scen. aut. R. Šilinis, J. Abaronas, Op. J. Abaronas
1971	Kur karalienės auksas?	Rež. ir scen. aut. V. Starošas, R. Šilinis, Op. J. Abaronas
1971	Ne vienai dienai	Scen. aut. ir rež. R. Šilinis, Op. A. Blyža
1970	Vincas Mykolaitis-Putinas	Rež. R. Šilinis, Scen. aut. I. Kostkevičiūtė, Op. J. Abaronas
1969	Iš senųjų laikų	Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. E. Macius
1969	Du kėliniai	Rež. V. Starošas, Scen. aut. R. Šilinis, V. Starošas, G. Skvarnavičius, Op. A. Blyža, A. Janauskas, J. Sesickas
1968	Vienos dienos beieškant	Rež. R. Šilinis, Scen. aut. V. Bikuličius, R. Šilinis, Op. J. Abaronas
1968	Petras Cvirka	Scen. aut. R. Šilinis, Rež. R. Verba, Op. V. Kostiugovas
1967	Šauksmas	Rež. V. Imbrasas, R. Šilinis, Scen. aut. V. Imbrasas, R. Šilinis, Op A. Varanka
1967	Starte – Spartakiada	Rež. ir scen. aut. R. Šilinis
1966	Trys taktai	Rež. A. Grikevičius, Scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Baronas
1966	Praeitis ir Mes	Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Blyža
1966	Beldžiasi 66-ieji	Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Blyža
1965–1967	Tarybų Lietuva	Red. R. Šilinis

Apdovanojimai

• Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius (2007 m.)
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija (2004 m.)
• Italijos Tarptautinio olimpinio komiteto sidabro medalis Cortina d’Ampecco (f. "Kur karalienės auksas?")
• Budapešto ir Odesos festivalių aukso medaliai (f. "Kur karalienės auksas?")
• Alma Ata festivalio Didysis Prizas (f. "Randas")

Šaltiniai

1. TAPINAS, Laimonas. Lietuvos kinematografininkai. Vilnius, 1986, p. 103;
2. PAUKŠTYTĖ, Rasa. Įvertinkite litais gyvo Maironio kadrus. Kinas, 1999, Nr. 3, p. 10;
3. MALCIENĖ, Marijana. Lietuvos kino istorijos apybraiža. Vilnius, 1974;
4. PAUKŠTYTĖ, Rasa. Įvertinkite litais gyvo Maironio kadrus. Kinas, 1999, Nr. 3, p. 10;
5. PAUKŠTYTĖ, Rasa. Įvertinkite litais gyvo Maironio kadrus. Kinas, 1999, Nr. 3, p. 10;
6. MALCIENĖ, Marijana. Lietuvos kino istorijos apybraiža. Vilnius, 1974
7. MACAITIS, Saulius (sud.). Ekrane ir už ekrano. Vilnius, 1993

Nuorodos

• R. Šilinio profilis Lietuvių filmų centre
• R. Šilinio filmai Cinema.lt 2005-05-12 iš Wayback Machine projekto.