Jonas Čerskis

Jonas Čerskis
Jonas Čerskis
Gimimo vardas	Jan Stanisław Franciszek Czerski
Gimė	1845 m. gegužės 15 d. dv., Drisos apskritis, Vitebsko gubernija, Rusijos imperija
Mirė	1892 m. birželio 25 d. (47 metai) Omolono žiotys, Kolymos apygarda, , Rusijos imperija
Veikla	geologas, geografas, paleontologas
Organizacijos	Rusijos mokslų akademija, Imperatoriškoji Rusijos geografų draugija
Alma mater	Vilniaus bajorų institutas
Žymūs apdovanojimai
Rusijos geografų draugijos aukso ir sidabro medaliai
Parašas

Jonas Stanislovas Pranciškus Čerskis (lenk. Jan Stanisław Franciszek Czerski, blrs. Іван Чэрскі, rus. Иван Дементьевич Черский; 1845 m. gegužės 15 d. – 1892 m. birželio 25 d.) – 1863 m. sukilėlis, atradėjas, geologas, speleologas, paleontologas ir geografas, tyrinėjęs Sibirą.

Biografija

1995 m. Baltarusijos pašto ženklas

Gimė silpnas ir buvo pakrikštytas Valinčiaus šv. Jurgio Zabielų bažnyčios kunigo Erazmo Babrausko savo gimtuose namuose – Svalnos dvare, 1845 m. gegužės 18 dieną. Tų pat metų rugpjūčio 16 d. krikštynos pakartotos, taip pat Svalnos dvare.1857–1859 m. mokėsi Vilniaus I-oje gimnazijoje ir 1859–1863 m. . 1863 m. vasario 25 d. metė mokslą institute ir išėjo į sukilimą. 1863 m. balandžio mėn. pradžioje įsijungė į B. Kulčickio sukilėlių būrį.. 1863 m. gegužės 10 d. kartu su savo mokslo draugu Povilu Červinskiu buvo suimtas A. Korsako dvare, , ir kalinamas bei teisiamas Dinaburgo tvirtovėje.. Už dalyvavimą 1863–1864 m. sukilime 1863 m. birželio 19 d.. buvo atiduotas į rekrutus ir ištremtas į Omską. Omske išaiškėjo jo gabumai geologijai ir zoologijai. Omske jis parašė pirmąjį mokslinį straipsnį apie vietos apylinkių geologinę struktūrą. Gyvendamas Sibiro tremtyje, trejus savo veiklos metus paskyrė Rytų Sajanų urvams, sugebėjo geologiškai ištirti apie tūkstančio kvadratinių kilometrų plotą. 1871 m., paleistas iš kariuomenės, nuvyko į Irkutską jau būdamas savamokslis kraštotyrininkas. Rytų Sibiro skyrius Irkutske jį išugdė mokslininku. Čia jis tapo žymaus geologo ir geografo Aleksandro Čekanovskio padėjėju ir mokiniu. Zoologijos jis mokėsi iš politinio tremtinio, buvusio Varšuvos vyriausiosios mokyklos profesoriaus B. Dibovskio.

1871 m. su bendradarbiu N. Gartungu Irkutske aptiko paleolito epochos meno dirbinių. Tai pirmasis toks radinys Sibire. 1875 m. trečiosios ekspedicijos metu kompleksiškai ištyrinėjo ir aprašė urvą, o po metų, ketvirtosios ekspedicijos metu – urvą, Chamar Dabano kalnagūbrį. Vienoje Bogatyrskajos urvo oloje aptiko senovės žmonių urvų meno pėdsakų – ant skliauto buvo bėgančio elnio piešinys. 1877–1880 m. ištyrė Baikalo ežero krantus, sudarė jo geologinį žemėlapį. 1891 m. dalyvavo ekspedicijoje Indigirkos ir Kolymos paupiais. Kiekvienais metais Rusijos geografų draugijos Sibiro skyriui pateikdavo preliminarias ataskaitas su daugybe reljefo detalių, piešinių, uolienų, mineralų pavyzdžių.

Atminimo lentelė rusų ir lenkų kalbomis Listviankoje (Irkutsko sritis)

Žymiausias Čerskio mokslinis pasiekimas – mumifikuotos faunos atradimas Nižneudinsko urve. Didžiausia šio atradimo sensacija buvo išnykusių žinduolių naujos rūšies – Nižneudinsko šuns (lot. Cuonnis neudensis) atradimas. Rusijos geografų draugija jį apdovanojo mažaisiais sidabro ir aukso medaliais (1876 m. ir 1878 m.), auksiniu (1886 m.)

Nutraukęs ryšius su Rusijos geografų draugijos Sibiro skyriumi, 1882 m. dirbo meteorologu steigiamoje Žemutinės Tunguskos stotyje. Po metų grįžo pas gimines netoli Irkutsko. 1885 m. Rusijos Mokslų Akademijos kvietimu pradėjo darbą Peterburgo zoologijos muziejuje. Jame dirbdamas aprašė savo ir kitų ekspedicijos dalyvių surinktą medžiagą. 1891 m. su šeima išvyko į trejų metų ekspediciją tirti Indigirkos, Kolymos ir Janos upių baseinų. Darbas ekspedicijoje palaužė sveikatą ir antraisiais darbo metais jis mirė. Palaidotas Kolymskojės gyvenvietėje, kairiajame Kolymos upės krante, priešais Omolono žiotis.

siūlymu, per paskutinę Čerskio ekspediciją atrastas kalnagūbris, didesnis už Kaukazą, aukštesnis už Uralo kalnus, buvo pavadintas Čerskio vardu. Jo garbei Jakutijoje pavadintas , ir gyvenvietė. Lietuvoje jo atminimas įamžintas gatvės pavadinime Vilniuje.

Jono Čerskio vardu pavadintos vietovės

• Čerskio kalnagūbris
• Čerskio kalnas
• Čerskio akmuo
• Čerskis (gyvenvietė)

Literatūra

• Jonas Čerskis: 1845–1892 / Nijolė Eitmanavičienė. – Vilnius, 1959. – 48 p.: iliustr.
• Jonas Čerskis / Gediminas Ilgūnas. – Vilnius: Mokslas, 1983. – 142 p.: iliustr.
• Nuo Neries iki Kolymos: Jonas Čerskis, Vilnius-Sibiras / Gediminas Ilgūnas. – Vilnius: Versus aureus, 2008. – 278 p.: iliustr. –
• Шишанов В. А. Мавра Черская: время воспоминаний // Архіўная спадчына Віцебшчыны як крыніца вывучэння гісторыі краю. 6-7 чэрвеня 2002 г., Віцебск / Склад В.У.Скалабан і інш. Мн: БелНДІДАС, 2002. С. 111–120.

Šaltiniai

1. ILGŪNAS, Gediminas. Jonas Čerskis. Vilnius: Mokslas, 1983, 144 p.
2. ILGŪNAS, Gediminas. Nauji faktai apie geografą Joną Čerskį, Geodezijos Darbai, Vilnius, 1982, ISSN: 1392–1843 https://doi.org/10.1080/13921843.1982.10553217
3. ILGŪNAS, Gediminas. Nauji faktai apie geografą Joną Čerskį, Geodezijos Darbai, Vilnius, 1982, ISSN: 1392–1843 https://doi.org/10.1080/13921843.1982.10553217
4. ILGŪNAS, Gediminas. Nauji faktai apie geografą Joną Čerskį, Geodezijos Darbai, Vilnius, 1982, ISSN: 1392–1843 https://doi.org/10.1080/13921843.1982.10553217
5. ILGŪNAS, Gediminas. Nauji faktai apie geografą Joną Čerskį, Geodezijos Darbai, Vilnius, 1982, ISSN: 1392–1843 https://doi.org/10.1080/13921843.1982.10553217

Nuorodos

Vikiteka: Jonas Čerskis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Dr. Vl. Viliamas. Įžymusis tyrinėtojas Jonas Čerskis (1845–1892)
• Jono Čerskio genealogija