23 30 p pl 68 15 v ilg 23 500 š pl 68 250 r ilg 23 500 68 250 Atakamos druskožemis Atakamos druskožemis isp Salar de Ata

23°30′ p. pl. 68°15′ v. ilg. / 23.500°š. pl. 68.250°r. ilg. / 23.500; 68.250

Atakamos druskožemis (isp. Salar de Atacama) – druskožemis Pietų Amerikoje, Čilėje, Atakamos dykumoje, 55 km į pietus nuo San Pedro de Atakamos miestelio. Didžiausias druskožemis Čilėje ir antras didžiausias pasaulyje (po Salar de Ujūnio Bolivijoje). Plotas ~3000 km². Tęsiasi iš šiaurės į pietus daugiau nei 100 km. Vidutinis aukštis – 2300 m virš jūros lygio. Iš visų pusių apsuptas kalnų. Rytuose – pagrindinis Andų kalnagūbris, vakaruose – Domeikos kalnagūbris. Lygumą supa dideli ugnikalniai, tarp jų – Likankaburas, , ir Laskaras. Pastarasis yra aktyviausias Čilės ugnikalnis. Dalį lygumos užima rezervatas.

Naudingosios iškasenos

Atakamos druskožemyje, po kietai slūgsančiu natrio chloridu, yra dulkių slepiamo negilaus vandens pėdsakų. Didžiausiame Čilės druskos telkinyje slūgso ir pilkojo gipso klodai, yra lagūnos dydžio paviršinių ežerėlių. Preliminariais skaičiavimais, Atakamos druskožemyje yra apie 27 procentus pasaulinių ličio atsargų.

Charakteristika

Nepaisant didžiulio šio regiono druskingumo ir svilinančios saulės, lygumoje telkšo virtinė pelkynų – čia prisitaikę augti keletas itin ištvermingų augalų, pavyzdžiui, medicinoje vartojama žolė ir tik čia augantis žemaūgis cachiuyo krūmas – savo aplinkoje glaudžia neįtikėtinai daug įvairių gyvūnų, nuo Čilės flamingų ar Andų žąsų iki prijaukintų lamų ar jų laukinių giminaičių – guanakų. Sausame ore yra tiek mažai skraidančių dalelių, kad nevėjuotą dieną matomumas būna stebinantis: galima matyti 80 kilometrų plynę.

Išnašos

Elena Stankūnienė. Atacamos druskožemis (Salar de Atacama, Atakamos druskožemis). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 118 psl.
isp. {{{1}}}'Gerardo Díaz del Río, Ramiro Bonilla Parra, Fernando Peralta Toro (1972) “Geología de superficie, sub-superficie y geoquímica del Salar de Atacama”, CORFO (Chile). Departamento de Recursos Hidráulicos.
isp. {{{1}}}'Alonso, H. y Risacher, F. (1996) “Geoquímica del Salar de Atacama, parte 1: origen de los componentes y balance salino. Revista Geológica de Chile, 23, 2, p. 113–122.
http://www.forbes.com/forbes/2008/1124/034.html The Saudi Arabia of Lithium

Nuorodos

Vikiteka: Atakamos druskožemis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

www.astro.cornell.edu
www.gochile.cl

[1] Elena Stankūnienė. Atacamos druskožemis (Salar de Atacama, Atakamos druskožemis). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 118 psl.

[2] sp. {{{1}}}'Gerardo Díaz del Río, Ramiro Bonilla Parra, Fernando Peralta Toro (1972) “Geología de superficie, sub-superficie y geoquímica del Salar de Atacama”, CORFO (Chile). Departamento de Recursos Hidráulicos.

[3] sp. {{{1}}}'Alonso, H. y Risacher, F. (1996) “Geoquímica del Salar de Atacama, parte 1: origen de los componentes y balance salino. Revista Geológica de Chile, 23, 2, p. 113–122.

[4] ttp://www.forbes.com/forbes/2008/1124/034.html The Saudi Arabia of Lithium