ĖgliškiaiĖgliškių Andulių piliakalnisĖgliškiai55 51 22 š pl 21 14 06 r ilg 55 856 š pl 21 235 r ilg 55 856 21 235 Ėglišk

Ėgliškiai

Ėgliškiai

55°51′22″š. pl. 21°14′06″r. ilg. / 55.856°š. pl. 21.235°r. ilg.

Apskritis

Klaipėdos apskritis

Savivaldybė

Kretingos rajono savivaldybė

Seniūnija

Žalgirio seniūnija

Gyventojų

46

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Ė̃gliškiai
Kilmininkas:	Ė̃gliškių
Naudininkas:	Ė̃gliškiams
Galininkas:	Ė̃gliškius
Įnagininkas:	Ė̃gliškiais
Vietininkas:	Ė̃gliškiuose

Ėgliškiai – kaimas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 1 km į pietus – pietryčius nuo Kretingos, prie kelio Kretinga–Triušiai, pervažiavus Danės upę. Buvusi vakarinė kaimo dalis dabar yra Klaipėdos rajone.

Istorija

Pro kaimą praeina senasis Bajorų-Triušių-Klaipėdos kelias, kuris Ėgliškius dalija pusiau. Aukštumose esanti kaimo dalis priklauso Kretingos rajono savivaldybės Žalgirio seniūnijai, o Danės slėnyje stovinčios sodybos su – Klaipėdos rajono savivaldybės Kretingalės seniūnijai (žr. Egliškiai).

Ėgliškiai – seniausiai apgyvendinta Vakarų Lietuvos vietovė, kurioje gyvenama nuo žalvario amžiaus. Žalvario amžiaus pabaigoje ir ankstyvajame geležies amžiuje mirusieji laidoti sudeginti kairiajame Danės krante, tarp jos ir Šaltupio (Kapupio) supiltuose pilkapiuose, taip pat tarp jų įrengtuose plokštiniuose kapuose.I tūkstantmečio pr. m. e. pab. – I a. mirusieji laidoti nesudeginti, o kapams duobės kastos šalia pilkapių ir jų sampiluose.

Nuo II iki XIII a. kapinynas veikė į pietus nuo pilkapių, Šaltupio (Kapupio) dešiniajame krante. Kapai iki VI–VII a. buvo apjuosiami akmenų vainikais. IX a. grįžo mirusiųjų deginimo paprotys, kuris įsigalėjo XII–XIII a.

Senovės gyvenvietė I–IV a. stovėjo tarp Danės ir Šaltupio (Kapupio) esančioje dauboje. Namai buvo nedideli, antžeminiai, stulpinės konstrukcijos. Statinį šildė kampe įrengtas įgilintas židinys, naudotas ir maistui gaminti. Vėliau bendruomenė apsigyveno kitapus Degalo upelio, o I tūkstantmečio pab. šalia kapinyno įsirengė piliakalnį, prie kurio veikė Perkūno kalnu vadinamas alkakalnis.

Ant piliakalnio lokalizuojama 1253–1263 m. minima , kurią valdė kuršių didikas Veltūnas ir jo broliai Reiginas, Tvertikis ir Saveidis. Kuršiams 1260 m. sukilus prieš kryžiuočius, pilis tapo vienu iš sukilimo centrų. 1263 m. kryžiuočiai ją sudegino, gynėjus išžudė, o moteris ir vaikus paėmė į nelaisvę.

Vokiečiai šias žemes valdė iki XX a. vidurio. Jų laikais apie XVII a. įsikūrė kaimas, kuris vokiškai vadinosi Nicolau Eglien (1687 m.), XVIII–XIX a. – Eglien Nicklau (Eglien Niclau, Eglin Niclau). Ikonografinėje medžiagoje 1796–1802 m. greta senojo pavadinimo naudojamas Eglischken (Ėgliškių) vardas, kuriuo 1860 m. vadinama visa vietovė. Galutinai Ėgliškių kaimas susiformavo 1898 m. liepos 1 d., prie Eglin-Niclau prijungus (Paupeln-Jakobo) kaimą. Vietovardis Eglien Nicklau kilo iš asmenvardžio Mikalojus Eglynas, o Ėgliškių vardas kildinamas iš žodžio eglė.

Kaimo gyventojai buvo lietuvių kilmės. Dauguma nuo XVI a. išpažino evangelikų liuteronų tikėjimą ir priklausė Kretingalės evangelikų liuteronų bendruomenei, o katalikai – Klaipėdos katalikų bažnyčios parapijai. 1944 m. didžioji dalis gyventojų pasitraukė į Vokietiją.

Po 1944 m. prijungta dalis Andulių (Anduln) kaimo žemių. 1950 m. Ėgliškiai perskirti į 2 dalis, kurių šiaurės rytinė su kitais Bajorų apylinkės kaimais prijungta prie Kretingos rajono savivaldybės, o pietvakarinė dalis palikta Klaipėdos rajono Kretingalės apylinkei.

1952 m. rugpjūčio 5 d. į Kranojarsko kraštą ištremta 10 asmenų Stasės ir Domo Vaišnorų šeima.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a.–1701 m.	Klaipėdos hauptamtas, Prūsijos kunigaikštystė
1701–1752 m.	Klaipėdos hauptamtas, Prūsijos karalystė
1752–1871 m.	Klaipėdos apskritis, Prūsijos karalystė
1871–1874 m.	Klaipėdos apskritis, Vokietijos imperija
1874–1918 m.	Vytaučių valsčius, Klaipėdos apskritis, Vokietijos imperija
1919–1921 m.	Vytaučių valsčius, Klaipėdos apskritis, Klaipėdos kraštas
1921–1923 m.	Kretingalės valsčius, Klaipėdos apskritis, Klaipėdos kraštas
1923–1939 m.	Kretingalės valsčius, Klaipėdos apskritis, Klaipėdos kraštas, Lietuva
1939–1944 m.	Bajorų seniūnija, Kretingalės valsčius, Klaipėdos apskritis, Vokietijos Trečiasis Reichas

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1945–1950 m.	Bajorų apylinkė, Kretingalės valsčius, Klaipėdos apskritis, Sovietų sąjunga
1950–1953 m.	Bajorų apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
1954–1960 m.	Kretingos apylinkė, Kretingos rajonas
1960–1963 m.	Jokūbavo apylinkė, Kretingos rajonas
1963–1995 m.	Žalgirio apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m.	Žalgirio seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2021 m.

1865 m.

1910 m.

1939 m.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

41

75

73

37

54

40

26

17

42

46

Kultūros paveldas

Piliakalnis (I tūkstantmečio pab. – 1263 m.);
Pilkapiai (I tūkstantmečio pr. m. e. II pusė – I a.);
Kapinynas (II–XIII a.);
Evangelikų liuteronų kapinės (XVIII–XX a. I pusė).

Šaltiniai

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
Elena Grigalavičienė. Ėgliškių pilkapių tyrinėjimai 1974 ir 1975 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1974 ir 1975 metais. – Vilnius, 1976. – P. 45-51
Julius Kanarskas. Ėgliškių (Andulių) kapinynas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2005 metais. – Vilnius, 2006. – P. 113–116
Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, 1977. – T. 3
Julius Kanarskas. Andulių kapinynas 1988 metų tyrinėjimų duomenimis // Švyturys (Kretinga) – 1993, gegužės 12, 15
Julius Kanarskas. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. – Kretinga (i.e. Klaipėda): Druka, 2009. – P. 12
Ignas Jablonskis. Kur buvo Kretingos pilis // Kraštotyra. – Vilnius, 1975. – P. 179–180
Eglischken – GenWiki
Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945: Rolf Jehke, Herdecke. Amtsbezirk Plicken
Wensken (Crottingen) – GenWiki
1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993. – Km. 1. – P. 462
Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
Egliškiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 458 psl.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Ortsnamen in Kreis Memel // Memelland-adm.de 2007-10-26 iš Wayback Machine projekto.
Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. Bearbeitet von Uli Schubert // Gemeindeverzeichnis.de
Julius Kanarskas. Ėgliškiai // Pajūrio naujienos – 1995, gruodžio 1. – P. 6–7

Nuorodos

Ignas Jablonskis. Andulių-Kretingos senkapio radiniai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1972 ir 1973 metais. – Vilnius, 1974. – P. 82-86
Ignas Jablonskis. Ėgliškių pilkapiai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1980–1981 metais. – Vilnius, 1982. – P. 35-37
Audronė Bliujienė. Ėgliškių-Andulių kapinynas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2002 metais. – Vilnius, 2003, p. 93-96
Reda Švelniūtė. Andulių piliakalnio priešpilis // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2003 metais. – Vilnius, 2005. – P. 50-51
Julius Kanarskas. Kretingos pilis // kretingospranciškonai.lt
Audra Venckuvienė. Privatininkai lipa į Kretingos piliakalnį // Pajūrio naujienos – 2008, liepos 25
Audra Venckuvienė. Archeologai pasipiktino pažeidimais piliakalnyje // Pajūrio naujienos – 2008, rugpjūčio 1
Dovilė Simaitytė. Kretingos šauliai puoselėja krašto gamtą // Pajūrio naujienos – 2008, spalio 21
Audra Venckuvienė. Prašo užtverti kelią į piliakalnį // Pajūrio naujienos – 2009, balandžio 10
Artūras Ketlerius. Nerimą kelia apanglėję medžiai // Pajūrio naujienos – 2009, rugpjūčio 21

Aplinkinės gyvenvietės