Ėgliškių pilkapynas

Ėgliškių pilkapynas
[[Image:|250px]]
Ėgliškių pilkapynas
Koordinatės	55°52′00″ š. pl. 21°14′20″ r. ilg. / 55.86667°š. pl. 21.23889°r. ilg. / 55.86667; 21.23889
Vieta	Kretingos rajonas
Seniūnija	Žalgirio seniūnija
Aukštis	2 m
Plotas	30x20
Naudotas	Bronzos amžius - I a.
Tirtas	1895, 1898, 1969, 1974-1975, 1980-1981 m.

Ėgliškių pilkapynas – pilkapynas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, 2 km į pietus nuo Kretingos, Ėgliškių kaime, abipus Dangės intako Šaltupio.

Tyrimai

1895 m. ištyrė penktadalį vieno pilkapio, 1898 m. Adalbertas Becenbergeris – vieną pilkapį. 1969 m. ir 1974–1975 m. Istorijos institutas, tyrimų vadovė Elena Grigalavičienė ištyrė 5 pilkapius, tarp jų ir tirtą 1895 m. 1980–1981 m. Kretingos muziejus, tyrimų vadovas Ignas Jablonskis tyrė 2 pilkapius.

Pilkapiai 7–24 m skersmens ir iki 2 m aukščio, jų pagrindus juosė 1-3 akmenų vainikai. Pilkapiuose aptikta trijų skirtingų laikotarpių mirusiųjų kapų. Ankstyviausieji kapai rasti ant pilkapių pagrindų. Juose sudeginti mirusieji laidoti pilkapio viduryje sukrautuose akmenų statiniuose. Vėlesnieji kapai rasti pilkapių sampiluose ant akmenų grindinėlių, juose mirusieji laidoti taip pat sudeginti, duobutėse, akmenimis apdėtose urnose. Šie kapai priskiriami vėlyvojo bronzos amžiaus pabaigai-ankstyvajam geležies amžiui.

Vėlyviausi kapai su nedegintų mirusiųjų palaikais aptikti pilkapiu sampilų viršuje. Juose rasta II a. iki m. e. – I a. žalvarinių ir geležinių papuošalų (įvijinių antsmilkinių, smeigtukų įvijine galvute, įvijinių ir užkeistais galais apyrankių, antkaklių kanopiniais galais), lipdytos grublėtu ir lygiu paviršiumi keramikos.

Ėgliškių pilkapyno kapai priskiriami vakarų baltams. 1895 ir 1898 m. kasinėjimų medžiaga iki 1945 m. buvo Karaliaučiaus muziejuje, vėlesnių radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus ir Kretingos muziejus. Nuo pilkapyno vietos į pietus yra Andulių piliakalnis ir Andulių kapinynas.

Šaltiniai

1. Ėgliškių pilkapynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 346 psl.

• Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2.
• Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.