Huanuko departamentas isp Departamento de Huánuco keč Wanuku suyu departamentas Peru centrinėje dalyje Ribojasi su San M

Huanuko departamentas (isp. Departamento de Huánuco, keč. Wanuku suyu) – departamentas Peru centrinėje dalyje. Ribojasi su San Martino departamentu šiaurėje, su Loreto departamentu šiaurės rytuose, su Ukajalio departamentu rytuose, su Pasko departamentu pietuose, su Limos departamentu pietvakariuose, su Ankašo departamentu vakaruose, su La Libertado departamentu šiaurės vakaruose. Administracinis centras – Huanukas.

Huanuko departamentas
Departamento de Huánuco

Valstybė

Peru

Administracinis centras

Huanukas

Provincijos

11

Apygardos

75

Gyventojų

721 047

Plotas

36 848 km²

Tankumas

20 žm./km²

ISO 3166-2

PE-HUC

Tinklalapis

regionhuanuco.gob.pe

Vikiteka

Huanuko departamentasVikiteka

Istorija

Huanuko departamentas yra žymus kaip Senovės Peru kultūros ištakų kraštas. Čia yra Laurikočos urvas, kuriame rasti seniausi visoje šalyje žmogaus palaikai (10 tūkst. m. pr. m. e.). Pagal šį urvą pavadinta Laurikočos kultūra. Netoli Huanuko miesto yra viena seniausių Amerikos gyvenviečių – Kotošas (2800 m. pr. m. e.), su žymiąja Sukryžiuotųjų rankų šventykla. Vėliau čia gyvavo įvairios kultūros, iš kurių paskutiniai buvo jarovilkai. Jų žemes užkariavo inkai, per Huanuką driekėsi svarbus kelias tarp Kusko ir Kachamarkos. 1539 m. krašto kolonizaciją pradėjo ispanai. Huanuko departamentas sudarytas 1869 m.

Geografija

Vakarinę departamento pusę užima Andų kalnai (, Huajhuašo Kordiljeros) su aukštomis smailėmis: Siula Grandė (6344 m), Jerupacha (6635 m), (6094 m), (5674 m), Kesiljus (5600 m), Ninašanka (5607 m), Karniseras (5960 m), Rondojus (5870 m), Sarapas (6127 m) ir kt. Toliau rytuose paviršius leidžiasi miškingais Jungaso šlaitais kol pasiekia džiunglėmis apaugusią Amazonės žemumą. Joje yra nedidelis Piko Siros masyvas.

Upės priklauso Amazonės baseinui. Departamente prasideda Maranjonas, teka Hualjaga, Pačitea, . Pats rytinis pakraštys siekia Ukajalio pakrantę. Nemaža ežerų (Laurikoča, Kesiljokoča, Mitukoča, Pičkakoča, Karhuakoča, Siula, Karpakoča).

Klimatas aukštikalnėse vėsus, sausas. Vidurinė temperatūra slėniuose siekia 19 °C. Einant į rytus oras tampa karštesnis ir drėgnesnis. Amazonijoje laikosi ~25 °C temperatūra.

Yra , nacionaliniai parkai, El Siros bendruomenės draustinis, Huajhuašo Kordiljeros gamtos draustinis.

Ekonomika

Verčiamasi daugiausia žemės ūkiu. Kalnų slėniuose auginamos bulvės, kukurūzai, kviečiai, Jungase – kavamedžiai, arbatmedžiai, kokainmedžiai, citrusai, Amazonijoje – manijokai, bananai ir kiti vaisiai, kertama mediena. Gyvulininkystė. Yra sidabro, cinko, švino, vario telkinių. Tinta Marijoje veikia šiluminė elektrinė.

Svarbiausi turistiniai objektai: Kotošas, inkų miestas , Huajhuašo Kordiljeros viršukalnės.

Gyventojai

Tingo Marija ir „Miegančiosios Gražuolės“ kalnas

Dauguma departamento gyventojų yra ispanakalbiai (daugiausia metisai ir baltieji). Apie trečdalį gyventojų sudaro indėnai: kalnuose gyvena kečujai, džiunglėse gyvena ašaninkai, , šipibai-konibai, janešai.

Administracinis skirstymas

Huanuko departamentas administraciškai padalintas į 11 provincijų (skliaustuose – administracinis centras).

()
(Huanukas)
()
()
()
()
()
()
()
()
()

Peru departamentai
Ajakučas \| Amazonė \| Ankašas \| Apurimakas \| Arekipa \| Chuninas \| Huankavelika \| Huanukas \| Ika \| Kachamarka \| Kaljao \| Kuskas \| La Libertadas \| Lambajekė \| Lima \| Loretas \| Madre de Diosas \| Mokegva \| Paskas \| Piura \| Punas \| San Martinas \| Takna \| Tumbesas \| Ukajalis
Limos provincija nepriklauso nė vienam departamentui.