Loreto departamentas isp Departamento de Loreto keč Luritu suyu departamentas Peru šiaurės rytuose didžiausias iš visų d

Loreto departamentas (isp. Departamento de Loreto, keč. Luritu suyu) – departamentas Peru šiaurės rytuose, didžiausias iš visų departamentų. Pietvakariuose ribojasi su Ukajalio departamentu, vakaruose – su Amazonės ir San Martino departamentais, šiaurės vakaruose – su Ekvadoru (Sukumbijoso provincija), šiaurėje – su Kolumbija (Putumajo ir Amazonės departamentais) ir pietryčiuose – su Brazilija (Amazonės valstija). Administracinis centras – Ikitosas.

Loreto departamentas
Departamento de Loreto

Valstybė

Peru

Administracinis centras

Ikitosas

Provincijos

8

Apygardos

53

Gyventojų

883 510

Plotas

368 851 km²

Tankumas

2,4 žm./km²

ISO 3166-2

PE-LOR

Tinklalapis

regionloreto.gob.pe

Vikiteka

Loreto departamentasVikiteka

Istorija

Departamento teritorija nuo seno buvo gyvenama įvairių Amazonijos indėnų genčių. 1542 m. šią teritoriją pasiekė ispanų konkistadoras Fransiskas de Oreljana. Šie plotai buvo priskirti Peru vicekaralystei, Kito karališkajai audiencijai, o nuo 1563 m. tapo Naujosios Granados vicekaralystės dalimi. Tačiau faktiškai kolonizacija Lorete nevyko, čia veikė tik dominikonų ir pranciškonų misijos. 1802 m. buvo sudaryta Cheneral de Mainaso komendantūra ir vėl prijungta prie Peru vicekaralystės. 1866 m. suformuotas Loreto departamentas su sostine Mojobamboje. XIX a. pab. kilus , prasidėjo krašto kolonizacija, buvo įkurtas Ikitoso miestas. 1897 m. nuo Loreto atskirtas San Martino departamentas, o sostinė perkelta į Ikitosą.

Geografija

Loreto departamentas apima didžiąją dalį Peru priklausančios Amazonijos. Būdingas paviršius – plokščia, džiunglėmis apaugusi Amazonės žemuma, tik pačiuose vakaruose dar siekia rytinės Andų pašlaitės, per kurias tekėdamos upės sudaro vaizdingus kanjonus (pvz., ).

Svarbiausia upė – Amazonė. Taip pat teka daug kitų, itin vandeningų, jos baseino upių: Napas, Maranjonas, , Ukajalis, Ualjaga, Žavari, Putumajas. Potvynių metu upės užlieja didelius plotus, susidaro laikinų ežerų, šlapynių, pelkių plotai.

Klimatas ekvatorinis, karštas ir drėgnas. Vidutinė oro temperatūra birželio-liepos mėnesiais būna tarp 17 ir 20 °C, o gruodžio–kovo laikotarpiu gali pakilti iki 36 °C. Krituliai dažni ištisus metus, ypač spalio–gegužės periodu. Vidutinis oro drėgnumas – 84 %.

Lorete įsteigta nemažai saugomų teritorijų – , , , Guepi saugoma sritis, Pukakuro saugoma sritis, Siera del Divisoro saugoma sritis.

Ekonomika

Loreto departamente išgaunama ~60 % visos Peru naftos. Taip pat vystoma medienos apdirbimo, popieriaus ir celiuliozės, maisto pramonė. Kertama mediena. Verčiamasi žvejyba, žemės ūkiu (vaisiai, cinamonas, ryžiai, manijokas), gyvulininkyste (), aukso, kvarco, druskos gavyba. Vystomas turizmas.

Gyventojai

Loreto departamentas – rečiausiai apgyvendinta Peru teritorija. Dauguma gyventojų susitelkę prie didžiųjų upių. Be metisų ir baltųjų, departamente gyvena daug indėnų, dalis jų tebesilaiko labai izoliuotai. Svarbesnės indėnų tautos: šuarai, agvarunai, , , borai, , kandošiai, čajavitai, , , , ikitai, , majorunai, muničiai, , , šipibai-konibai, , tikunai, urarinai, , , saparai ir kt.

Administracinis skirstymas

Loreto departamentas administraciškai padalintas į 7 provincijas (skliaustuose – administracinis centras).

(Ikitosas)
(Jurimagvasas)
()
(Nauta)
()
()
()
(Kontamana)

Peru departamentai
Ajakučas \| Amazonė \| Ankašas \| Apurimakas \| Arekipa \| Chuninas \| Huankavelika \| Huanukas \| Ika \| Kachamarka \| Kaljao \| Kuskas \| La Libertadas \| Lambajekė \| Lima \| Loretas \| Madre de Diosas \| Mokegva \| Paskas \| Piura \| Punas \| San Martinas \| Takna \| Tumbesas \| Ukajalis
Limos provincija nepriklauso nė vienam departamentui.