Agvarunai

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Agvarunai
Agvarunai. Amazonės departamentas
Gyventojų skaičius	45 000
Populiacija šalyse	Peru
Kalba (-os)	agvarunų
Religijos	katalikybė, vietiniai tikėjimai

Agvarunai (isp. Aguaruna, keč. Awahun, agv. Awajún) – indėnų gentis, gyvenanti Peru selvoje. Įsikūrę Maranjono ir jo intakų (, Njevos, Senepos, Numpatakajaus, Čirijako) slėniuose, daugiuse Amazonės departamento šiaurėje (90 % populiacijos), Loreto, San Martino, Kachamarkos departamentuose. 1993 m. Peru surašymo duomenimis yra ~45 tūkst. agvarunų. Gentis kalba agvarunų kalba.

Agvarunai nuo seno garsėja kaip narsūs kariai. Šeimos tiek monogaminės, tiek poligaminės. Didžiausios agvarunų gyvenvietės (yáakat) yra Jupisa ir Chakaimė. Indėnai verčiasi žemės ūkiu, tačiau dėl greito dirvožemio išeikvojimo turi dažnai keisti dirbamus plotus. Medžioja baltabarzdžius pekarius, lyguminius tapyrus, mazamas, ocelotus, jaguarus, smulkius graužikus, beždžiones. Medžioklei tradiciškai naudoja pučiamuosius vamzdžius, tačiau dabar vis populiarisni šautuvai. Agvarunai taip pat maistui bei gydymui rankioja augalų vaisius, šaknis, vabzdžius. Agvarunai tiki į gamtos dvasias ir mitologines figūras: saulę (Etsa), Motiną Žemę (Núgkui), vandens dievybę (Tsúgki). Indėnų šamanas yra vadinamas Bikut. Jis naudodamas haliucinogeines medžiagas (ajavaska) bendrauja su dvasiomis. XX a. daugelis agvarunų tapo krikščionimis.

Agvarunai niekada nebuvo užkariauti inkų, nors į jų žemes žygius renkė tiek , tiek Tupak Jupankis. Ispanai susidūrė su šia indėnų gantimi 1549 m., kai įkūrė Santa Marija de Njevos miestą. Po indėnų sukilimo ispanai paliko jų žemes. Vėliau vyko nesėkmingos jezuitų ir dominikonų misijos.

Šiais laikais daug agvarunų prekiauja selvos vaistiniais augalais.