Osuarijus lot ossuarium iš ossa kaulai statinys ar kitokia talpykla mirusiųjų kaulams laikytis Apaštalo Jokūbo osuarijus

Osuarijus (lot. ossuarium, iš ossa 'kaulai') – statinys ar kitokia talpykla mirusiųjų kaulams laikytis.

Vienetinis

Osuarijus – senovinis miniatiūrinis karstas, skirtas mirusiojo kaulams palaidoti. Osuarijai daryti iš molio, alebastro, akmens; dažniausiai pastato, rečiau statulos formos. Osuarijai būdavo puošiami reljefais, tapyba; rasta osuarijų su užrašais. Laikyti nausuose. Osuarijus buvo vienas iš zoroastrizmo laidojimo papročių atributų. Osuarijų randama Irane, Izraelyje, Vidurio Azijoje (Chorezme rastas I tūkstantmečio pr. m. e. ostuarijus).

Masinis

Osuarijus, kitaip dar kaulinyčia - patalpa(-os), dažniausiai bažnytinės paskirties (pavyzdžiui, koplyčios) pastato rūsys arba požeminiai statiniai (pavyzdžiui, katakombos), skirta dideliam žmonių kaulų kiekiui palaidoti.

Pavyzdžiai, nuorodos

Osuarijus Halštate
Sedleco (Kutna Hora) osuarijus - kaulų koplyčia 40 000 palaikų
virš 6 000 000 palaikų, (galimai) didžiausias pasaulyje
50 000 palaikų

Galerija

Osuarijus Halštate
Sedleco (Kutna Hora) osuarijus - kaulų koplyčia, Švarcenbergų herbo detalė: kovas lesa akį iš turko kaukolės
- viena iš leidžiamų lankyti patalpų rūsyje
Osuarijus Milane
Osuarijus Evoros kaulų koplyčioje

Šaltiniai

Vikiteka: Osuarijus – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Osuarijus. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 380 psl.

[1] Osuarijus. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 380 psl.