Vytautas Kalinauskas

Vytautas Kalinauskas (1929 m. sausio 3 d. Joniškėlis – 2001 m. birželio 14 d. Vilnius) – Lietuvos grafikas, tapytojas, scenografas.

Biografija

1947–1950 m. vaidino Panevėžio dramos teatre. 1958 m. baigė grafiką Lietuvos dailės institute. Bendramoksliai Juozas Galkus, Kastytis Juodikaitis, Stasys Krasauskas, Arūnas Tarabilda.

Kūryba

Ankstyvajai grafikai būdingas racionalus, griežtas erdvės konstravimas, yra kubizmo, realizmo bruožų, vėlesniuose kūriniuose išryškėjo polinkis į sudėtingesnę, simboliškesnę raišką. Grafikos vėlyvesniuose kūriniuose ryškūs konceptualiosios dailės bruožai. Kartono raižinio ir mišria technika sukūrė estampų („Ryto gatvė“ 1962 m., „Žirmūnų vaikai“ 1967 m., „Nikė“ I–III 1989 m.), jų ciklų („Senojo Vilniaus zodiakas“ 1966 m., „Kaukės“ 1995 m., „Hampelmanų egzorcizmai“ 1998 m.).

Tapybos, kaip ir grafikos, kūriniuose kuriamas iliuzinės erdvės įspūdis, vaizdai rafinuotai stilizuoti, estetizuoti, šiek tiek teatrališki („Bokštas“ 1966 m., „Adomas ir Ieva“ 1967 m., „Riterio sapnas“ 1968 m., „Dama su šermuonėliu ir ilgų distancijų bėgikai“ 1975 m., „Žaidimas stiklo karoliukais“ 1991 m., „Tikrasis autoportretas“ 1996 m.). Sukūrė objektų, instaliacijų, performansų, videomeno kūrinių.

Įvairiomis technikomis iliustravo knygas:

• Ieva Simonaitytė. Aukštųjų Šimonių likimas, 1966 m.
• Algirdas Pocius. Randai medyje, 1968 m.
• Johanas Volfgangas Getė. Faustas, 1977 m.
• Dantė. Dieviškoji komedija, 1987 m.
• . Žiemos parafonija, 1996 m.

Sukūrė scenovaizdžių apie 30 spektaklių įvairių miestų teatruose. Žymiausi:

• . Volponė, 1971 m., Panevėžio dramos teatras
• Justinas Marcinkevičius. Mažvydas, 1976 m., Klaipėdos dramos teatras
• Viačeslavas Ganelinas. Baltaragio malūna, 1979 m., Lietuvos operos ir baleto teatras
• Džiuzepė Verdis. Trubadūras, 1994 m., Lietuvos operos ir baleto teatras
• Eženas Jonesku. Karalius mirė arba Ceremonijos, 1998 m., Vilniaus lenkų teatras

Sukūrė scenovaizdžių 11 kino bei televizijos filmų;

• Niekas nenorėjo mirti, 1965 m., rež. Vytautas Žalakevičius
• Visa teisybė apie Kolumbą, 1970 m., rež. Vytautas Žalakevičius
• , 1972 m., rež. Vytautas Žalakevičius
• Jaunystė, kinoalmanachas, 1979 m., Andrejus Jermašas, Avtandilas Kvirikašvilis, Genadijus Melkonianas, Mosfilm, LKS, Armenfilm
• Atsiprašau, 1982 m., rež. Vytautas Žalakevičius
• , 1991 m., rež. Vytautas Žalakevičius
• , 1985 m., rež. Jonas Vaitkus
• Savaitgalis pragare, 1987 m., rež. Almantas Grikevičius, Avtandilas Kvirikašvilis, Vytautas Žalakevičius
• , 1989 m., rež. Jonas Vaitkus
• Žvėris, kylantis iš jūros, 1992 m., rež. Vytautas Žalakevičius.

Kūrybai būdinga atlikimo technikos, stilistikos įvairovė, skirtingų raiškos priemonių derinimas viename kūrinyje, klasikinės dailės, paties autoriaus kitų kūrinių citatos. Nuo 1957 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Individualios parodos:

• Vilnius – 1966 m., 1974 m., 1979 m., 1989 m., 1990 m., 1996–1999 m.
• Panevėžys – 1970 m. ir 1980 m.
• Talinas – 1971 m.
• Gdanskas, Varšuva, Elbingas – 1978 m.
• Tbilisis ir Leningradas – 1979 m.

Įvertinimas

• 1997 m.
• 1999 m. Gedimino 4 laipsnio ordinas

Šaltiniai

1. Vytautas Kalinauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 203 psl.