Mutsuhito

Imperatorius Meidži (jap. 明治天皇 Meiji tenno, tikrasis vardas – Mutsuhito, Mucuhitas, 睦仁, o vaikystės vardas – Sači - no - mija, 1852 m. lapkričio 3 d. – 1912 m. liepos 30 d.) – 122-asis Japonijos imperatorius, valdęs 1867–1912. Jis valdė Japonijos imperiją tuo metu, kai tauta keitėsi iš feodalinės valstybės į imperinę kapitalistinę. Pagrindinis valdymo laikotarpio bruožas- industrinė revoliucija ir politinės reformos.

Meidži jap. 明治天皇
Japonijos imperatorius
Imperatorius Meidži
Gimė	1852 m. lapkričio 3 d.
Mirė	1912 m. liepos 30 d. (59 metai)
Tėvas
Motina	Princesė Dairi
Sutuoktinis (-ė)	Masako
Vaikai	Imperatorius Taišio
Japonijos imperatorius
Kelintas	122
Valdė	1867 m. vasario 3 d. - 1912 m. liepos 30 d. (45 metai)
Pirmtakas
Įpėdinis	Imperatorius Taišio
Veikla	Japonijos imperatorius
Vikiteka	Imperatorius Meidži

Tėvas – . Devizas – 明治 Meiji

Meidži gimimo 1852-aisiais metais laikotarpiu, Japonija buvo izoliuota, ne industrinė, feodalinė šalis valdoma Tokugavų šiogūnato ir vietinių daimyo, kurie valdė daugiau nei 250 šalies decentralizuotų sričių. Meidži vardu iš Tokugavų buvo išplėšta valdžia ir po to pradėtas šalies modernizavimas, todėl visos reformos ilgainiui imtos vadinti Meidži restauracija. Meidži – tai jo valdymo laikotarpio (1868–1912) pavadinimas, po mirties prigijęs jam kaip vardas.

Karinė uniforma, medaliai, vakarietiškas kardas, šukuosena, ūsai, barzda ir minkšta kėdė – tai naujovės, perimtos iš XIX amžiaus Europos karališkosios atributikos.

Politinės reformos

Naujoji Japonijos valdžia, nuvertus Tokugavų valdžią, Meidži valdymo metu siekė reformuoti netvarkingą daimyo valdomų domenų sistemą. 1869-aisiais, keletas daimyo, kurie palaikė revoliuciją atidavė savo žemes imperatoriui ir buvo paskirti tų žemių valdytojais, su gan dideliais atlyginimais. Iki 1870-ųjų metų, visi likę daimyo taip pat pasekė šiuo pavyzdžiu.

1871-aisiais imperatorius paskelbė, kad domenai visiškai panaikinti, Japonija tapo suskirstyta į 72 prefektūras. Daimyo gavo metinius atlyginimus, kurie buvo lygūs dešimt procentų jų buvusių pajamų (iš kurių jie neturėjo papildomai apmokėti valdymo kaštų), tačiau buvo reikalaujama persikelti į naująją sostinę - Tokiją. Dauguma pasitraukė iš politikos.

Naujoji administracija palaipsniui panaikino daugumą samurajų privilegijų, įskaitant jų teisę į stipendiją iš vyriausybės. Tačiau, skirtingai nuo daimyo, daugelis samurajų stipriai nukentėjo nuo šių pakeitimų finansiškai.

Nors parlamentas buvo suformuotas, jis neturėjo realios galios, imperatorius taip pat. Galia perėjo iš Tokugavų į daimyo ir samurajų, vedusių revoliuciją, rankas. Taigi Japonija buvo kontroliuojama Genro, oligarchijos, kurią sudarė galingiausi vyrai iš karinių, politinių, ir ekonominių sferų.

Japonai didžiuojasi Meidži restauracija, nes tada vykusi industrializacija leido Japonijai tapti didžiąja Ramiojo vandenyno regione ir viena stipriausių to laikotarpio pasaulio galių. Vis dėlto, Meidži imperatoriaus aktyvus vaidmuo pačiame restauracijos procese išlieka diskutuotinas. Jis tikrai nevaldė Japonijos, bet kiek įtakos turėjo - nežinoma. Nėra aišku, ar jis rėmė Kinijos - Japonijos karą (1894-1895) arba Rusijos-Japonijos karą (1904-1905). Vienas iš nedaugelio dalykų, leidžiančių suprasti imperatoriaus jausmus, yra jo poezija, kuri, atrodo, rodo jo pacifistines tendencijas. Štai vienas jo eileraštis, sudarytas waka forma:

よ も の 海

み な は ら か ら と 思 ふ 世 に

な ど 波 風 の た ち さ わ ぐ ら む

Yomo no umi

Mina harakara to omofu yo ni

Nado namikaze no tachi sawaguramu

Jūros iš visų keturių pusių-

visos gimsta iš vienų įsčių:

kodėl, tada, vėjas ir bangos kelia sumaištį?

Ši poema vėliau buvo deklamuota jo anūko, imperatoriaus Šiova (Hirohito), Imperinės konferencijos 1941-ųjų rugsėjį metu. Taip jis netiesiogiai išreiškė savo pacifistinę nuomonę karo atžvilgiu.

Chronologinė seka

Meidži era įvedė daugelį pakeitimų senovinėje feodalinėje Japonijos visuomenėje. Svarbiausi įvykiai:

• 1852 m. lapkričio 3 d.: Meidži imperatorius (tada žinomas kaip Sačinomija) gimsta imperatoriaus sugulovei Nakajamai Jošiko ir .
• 1853: Šiogūno Tokugawos Iejoši mirtis; Tokugavos Iesados paskyrimas šiogūnu.
• 1854-55: Sutartys, pasirašytos su JAV dėl šiogūnato.
• 1858: Šiogūnatas pasirašo sutartis su Nyderlandais, Rusijos imperija, ir Didžiaja Britanija. Tokugavos Iesados mirtis; Tokugavos Iemoči paskyrimas šiogūnu.
• 1860 m lapkričio 11 d.: Sačinomija oficialiai paskelbiamas Princu ir gauna Mucuhito vardą.
• 1866: Šiogūno Tokugavos Iemoči mirtis; Tokugavos Jošinobu paskyrimas šiogūnu.
• 1867 m. sausio 31 d.: Imperatorius Komei miršta dėl raupų, neoficialiai sostas atitenka Mucuhito.
• 1868 m. sausio 4 d.: Formalus imperatoriaus valdžios restauravimas, baigiasi 265-is metus trukęs Tokugavų šiogūnato valdymas.
• Rugsėjo 12: Imperatorius karūnuojamas
• Spalio 23: Eros pavadinimas pakeičiamas į Meidži.
• Lapkričio 6: Sostinė perkeliama iš Kioto į Edo, pervadinamas Tokijumi.
• 1872 m. lapkričio 5 d.: Imperatorius priima didijį kunigaikštį Aleksejų Aleksandrovičių iš Rusijos.
• Vėlyvieji : Maišto ir žudynių laikotarpis Japonijoje.
• 1869 m. sausio 11 d.: Imperatorius susituokia su Ičidžio Haruko, ji tampa Imperatoriene Šoken.
• 1871: Han sistemos panaikinimo paskelbimas.
• 1877: Satsuma maištas.
• 1878: Okubo Tošimiči nužudymas.
• 1879 m. rugpjūčio 31 d.: Gimsta princas Jošihito, ateityje tapsiantis Imperatoriumi Taišio.
• 1889: Paskelbiama Meidži Konstitucija; Ito Hirobumi tampa pirmuoju Japonijos ministru pirmininku.
• 1894: Kinijos-Japonijos karas; Japonijos pergalė sustiprina Japoniją kaip regioninę galią.
• 1901: Meidži tapo senelis, kai Imperatorius Taišio susilaukė sūnaus, būsimo imperatoriaus Šiova.
• 1904-1905: Rusijos-Japonijos karas; Japonijos pergalė uždirba Japonijai didžiosios galios statusą.
• 1910: Korėjos aneksija.
• 1912: Imperatorius miršta.

Palikuonys

Imperatoriaus žmona: Masako (1849–1914) (pomirtinis vardas: Shoken) – vaikų neturėjo.

Visi imperatoriaus palikuonys buvo nuo oficialių sugulovių. Pilnametystės sulaukė tik 5:

• Imperatorius Taišio – trečiasis sūnus (1879–1926). Tikrasis vardas – Jošihito.
• Princesė Masako (Tsune no miya Masako Naishinnō), 6-ta duktė (1888–1940).
• Princesė Fusako (Kane no miya Fusako Naishinnō), 7-ta duktė (1890–1974).
• Princesė Nobuko (Fumi no miya Nobuko Naishinnō), 8-ta duktė (1891–1933).
• Princesė Tošiko (Yasu no miya Toshiko Naishinnō), 9-ta duktė, (1896–1978).

Šaltiniai

• Edwin O. Reischauer „Japonai šiandien. Permainos ir tęstinumas
• Gordon, Andrew (2003), A Modern History of Japan: from Tokugawa Times to the Present, Oxford University Press
• Jansen, Marius (1961), Sakamoto Ryoma and the Meiji Restoration, Princeton University Press 
• Keene, Donald (2002), Emperor of Japan: Meiji and His World,1852–1912, Columbia University Press
• Wilson,George M. (1992), Patriots and Redeemers: Motives in the Meiji Restoration, University of Chicago Press