Kikajo tarmė

Kikajo tarmė
Kalbama	(Amami salos, Kagošimos prefektūra, Japonijoje
Kalbančiųjų skaičius	13100 (2000 m.)
Kilmė	Japonų kalbos  Riūkiū         Amamių       Kikajo
Kalbos kodai
ISO 639-3	kzg

Kikajo tarmė – Amamių kalbos tarmė, kuria šnekama Kagošimos prefektūroje, Japonijoje esančioje . Kartais išskiriama į tarmių grupę. Nėra sutariama, ar tai tarmė, ar tarmių grupė, ar atskira kalba.

Klasifikacija

Amamių salose vartojamos kalbos gali būti skirstomos į labiau konservatyvią šiaurinę grupę (jai priklauso , ir Tokunošimos tarmė) bei daugiau kalbinių naujovių turinčią pietinę grupę (jai priklauso Okinoerabu tarmė ir Jorono tarmė). Nėra sutariama, ar Kikajo tarmė priklauso šiaurinei, ar pietinei grupei.

Šiaurinėje dalyje gyvenančių Kikajo kalbinės bendruomenių kalba fonologiškai konservatyvesnė ir turinti panašumų su ir Tokunošimos tarmėmis. Tuo tarpu likusioje salos dalyje vartojama patarmė artimesnė pietinei amamių tarmei. Šiaurinė Kikajo patarmė turi vieną didžiausių balsių įvairovę tarp gyvųjų japonų kalbų — septynias (/a/, /e/, /i/, /o/, /u/, /ɨ/ ir /ɘ/), o pietinė ir centro Kikajo patarmė turi penkias. Taip pat pietinėje ir centro patarmėje prieš /i/ einanti /k/ palatalizuojama į /t͡ɕ/, o šiaurinėje Kikajo patarmėje tokios kalbinės naujovės nėra.

Dėl to anot vieno klasifikavimo, Kikajaus patarmės gali būti išskirtas į priešingas amamių kalbų atšakas:

Amamio tarmė	Šiaurės Amamio patarmė Šiaurės Amamio Ošimos šnekta Pietų Amamio Ošimos šnekta Šiaurės Kikajo šnekta Pietų Amamio patarmė Pietų Kikajo šnekta Okinoerabu šnekta Jorono šnekta

Tačiau kitas kalbininkas, Karimata Šigehisa, remdamasis patarmių bendrais fonologiniais bruožais Kikajo salos patarmių į skirtinas atšakas neišskyrė.

Dar kitas kalbininkas, Tomas Pelardas, yra pasiūlęs visiškai kitokią klasifikaciją. Ji remiasi tuo, ar stogo šiaudus reiškiančiame žodyje vyksta garsų kaita iš *kaja į gja.

Amamis	Ošima Kikajas Tokunošima Okinoerabu Joronas

Kikajaus saloje priskaičiuojamos 33 vietinės bendruomenės. Nors sala nedidelė ir turinti lygų reljefą, pastebimi gan ryškūs skirtumai leksikoje, fonologijoje ir morfologijoje tarp Kikajo patarmių, nors gyventojai tarpusavyje susikalbėti gali. Fonetiniu požiūriu konservatyviausios bendruomenės Onocu, Šitokėje ir Sateku.

Šaltiniai

1.  Duomenys apie kodu „kzg“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
2. Nakamoto Masachie 中本正智 (1976). Ryūkyū hōgen on'in no kenkyū 琉球方言音韻の研究 (japonų).
3. Karimata Shigehisa 狩俣繁久 (2000). [Okierabu tarmės vieta šiaurės Riūkiū dialektuose]. Nihon Tōyō bunka ronshū [ja:日本東洋文化論集] (japonų) (6): 43–69. Suarchyvuotas originalas 2022-02-02. Nuoroda tikrinta 2022-02-02.
4. Pellard, Thomas (2018). The comparative study of the Japonic languages (PDF). International Symposium: Approaches to endangered languages in Japan and Northeast Asia: Description, documentation and revitalization (Report).
5. 白田理人 Shirata Rihito (2013). „Amami-go Kikai-jima Onotsu hōgen no danwa shiryō“ 奄美語喜界島小野津方言の談話資料. In Takubo Yukinori 田窪行則 (red.). Ryūkyū rettō no gengo to bunka 琉球列島の言語と文化 (japonų). pp. 259–290.

Nuorodos

• Kikajaus salos patarmių tyrimo ataskaita. Išleista Japonų kalbos ir kalbotyros nacionalinis institutas 2012-12-14 iš Wayback Machine projekto. (japonų k.)
• Kalbotyriniai duomenys, susiję su Kikajo tarme (anglų k.)