KVMT

55°42′40″š. pl. 21°07′59″r. ilg. / 55.711199°š. pl. 21.133086°r. ilg. / 55.711199; 21.133086

Klaipėdos muzikinio teatro pastatas

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – muzikinis teatras Klaipėdoje. Teatro steigėjas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Istorija

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 m. sausio 1 d. Teatro branduolį sudarė 1956–1986 m. veikęs . Pirmasis spektaklis, kurį 1987-aisiais parodė klaipėdiečiai, buvo debiutuojančios kompozitorės opera „Mažvydas“ pagal Justino Marcinkevičiaus dramą (dirigentas Gintaras Rinkevičius, režisierius Gintas Žilys, dailininkė Virginija Idzelytė).

Teatrui vadovavo:

• 1987–1991 m. – režisierius Gintas Žilys
• 1991–1992 m. – dirigentas Algis Jonas Lukoševičius
• 1992–1995 m. – baletmeisterė Laisvė Dautartaitė
• 1995–2005 m. – dirigentas Stasys Domarkas
• 2005–2007 m. – kompozitorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė
• 2007–2008 m. – režisierius Ramūnas Kaubrys
• 2008–2010 m. – kompozitorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė
• 2010–2015 m. – režisierius Ramūnas Kaubrys
• 2015–2018 m. – operos solistas Jonas Sakalauskas
• Nuo 2018 m. – muzikologė Laima Vilimienė

Teatro pastatymai

Nuo teatro veiklos pradžios pastatyta daugiau nei 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų – operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, oratorijos, šiuolaikinio šokio spektakliai, taip pat muzikiniai spektakliai vaikams.

• „Mažvydas“, 1987 m., „Žilvinas ir Eglė“, 2002 m., „Praregėjimas“, 2005 m., „Frank‘Einstainas – XXI amžius“, 2010 m.
• Gioachino Rossini „Italė Alžyre“, 1988 m., „Sevilijos kirpėjas“, 1996 m.
• Piotras Čaikovskis „Eugenijus Oneginas“, 1992 m., „Spragtukas“, 2010 m., „Jolanta“, 2016 m.
• „Grafas Liuksemburgas“, 1993 m., „Linksmoji našlė“, 1997 m.
• „Žydrasis Dunojus“ (pagal Johann Strauss muziką), 1994 m., 1998 m.
• Giuseppe Verdi „Traviata“, 1994 m., 2003 m., „Rigoletas“, 2003 m.
• „Pelenė“, 1994 m.
• Giacomo Puccini „Sesuo Andželika“, 1996 m. „Sesuo Andželika“ ir „Džanis Skikis“, 2011 m, „Bohema“, 2016 m.
• Carl Orff „Carmina Burana“, 1996 m.
• Igoris Stravinskis „Edipas karalius“, 1997 m.
• Georges Bizet „Karmen“, 1998 m.
• Arthur Honegger „Žana d’Ark ant laužo“, 1998 m.
• „Artisto gyvenimas“ (pagal Hector Berlioz „Fantastinę simfoniją“), 1998 m.
• Maurice Ravel „Bolero“, 1998 m., 2006 m., „Ispaniškoji valanda“, 2008 m.
• „Romeo ir Džuljeta“, pagal H. Berlioz draminę simfoniją, 1999 m.
• Bogdan Pawlowski „Snieguolė ir septyni nykštukai“, 1999 m.
• Sergejus Rachmaninovas „Frančeska da Rimini“, 2000 m.
• Stanislovas Moniuška „Halka“, koncertinė versija, 2000 m.
• Bertold Brecht ir „Trijų grašių opera“, 2001 m.
• „Baletinė Čaplino ir Dolskio korta“, pagal baletinę siuitą „Čapliniana“, 2002 m.
• Imre Kálmán „Čardašo karalienė“, 2003 m.
• „O, mielas drauge“, 2004 m.
• Wolfgang Amadeus Mozart „Figaro vedybos“, 2004 m., „Don Žuanas“, 2006 m.
• Pietro Mascagni „Kaimo garbė“, 2005 m.
• Zigmars Liepinš „Paryžiaus katedra“, 2005 m., „Adata“, 2013 m.
• Igoris Morozovas „Daktaras Aiskauda“, 2005 m.
• Giovanni Battista Pergolesi „Tarnaitė ponia“, 2006 m., „Livjeta ir Trakolas“, 2016 m.
• Johann Strauss „Šikšnosparnis“, 2006 m., „Vienos kraujas“, 2008 m., „Cirko princesė“, 2014 m.
• „Štrausiana“, pagal Johann Strauss muziką, 2006 m.
• Georges Bizet ir Rodionas Ščedrinas „Karmen siuita“, 2006 m., 2017 m.
• Claudio Monteverdi „Orfėjas“, 2007 m., „Popėjos karūnavimas“, 2010 m.
• „Balius Savojoje“, 2007 m.
• „Aistrų šėlsmas“, pagal George Gershwin muziką, 2008 m.
• „Kruvinos vestuvės“, pagal Federico García Lorca pjesę ir Ástor Piazzolla muziką, 2008 m.
• Manuel de Falla „Meilė burtininkė“, 2008 m.
• Claude Debussy „Pelėjas ir Melisanda“, 2009 m.
• Raimondas Paulas „Sesuo Kerė“, 2009 m.
• „Prarastos sielos“, šokio spektaklis, 2009 m.
• „Nuo flamenko iki džiazo“, šokio spektaklis, 2010 m.
• Henry Purcell „Didonė ir Enėjas“, 2011 m.
• Jerry Bock „Smuikininkas ant stogo“, 2011 m.
• „Meilės uostas“, šokio spektaklis, 2011 m.
• „Drambliuko Babaro istorija“ muzikinė pasaka, 2011 m.
• „Pilna`tis“, šokio spektaklis, 2012 m.
• Giedrius Kuprevičius „Prūsai“ 1997 m. ir 2018 m., „Veronika“, 2009 m.
• Viktoras Kuprevičius„Batuotas katinas“, 2001 m.
• Vladimiras Konstantinovas muzikinės pasakos vaikams „Stiklinė pasakaitė“ 2001 m. ir „Šimtas princesės pabučiavimų“ 2002 m., opera vaikams „Ką senelis padarys, viskas bus gerai“ 2008 m., „Neliūdnos varlės neprincas“, 2013 m.
• „Skinsiu raudoną rožę“, šokio spektaklis, pagal Algimanto Raudonikio dainas, 2005 m.
• Antanas Kučinskas „Bulvinė pasaka“ 2007 m., „Makaronų opera“, 2014 m.
• Jurgis Gaižauskas „Buratinas“, 2009 m.
• Vidmantas Bartulis „Aušrinė“, 2008 m.
• Virginijus Pupšys „Alsuoti“ (muzikinės istorijos), 2009 m.
• Viačeslavas Ganelinas „Velnio nuotaka“, 2012 m.
• „Verpalų pasakos“, muzikinė pasaka vaikams, 2012 m.
• William Shakespeare „Romeo ir Džiuljeta“, 2013 m.
• Gaetano Donizetti „Meilės eliksyras“, 2013 m.
• „Altorių šešėly“, šokio spektaklis, 2014 m.
• „Pelenė“, šokio spektaklis pagal Sergejaus Prokofjevo muziką, 2014 m.
• „Tinginėlių kaimas“, muzikinė pasaka, 2014 m.
• Dan Goggin „Šounuolynas“, miuziklas, 2015 m.
• „Divizija“, šokio spektaklis, 2015 m.
• Frank Loesser „Kaip prasisukti versle be didelio vargo“ miuziklas, 2015 m.
• Frank Wildhorn „Boni ir Klaidas“ miuziklas, 2016 m.
• „Pasaka be pavadinimo“ muzikinė pasaka, 2016 m.
• „Ten, kur gyvena pabaisos“ šokio spektaklis visai šeimai, 2016 m.
• Adolphe Adam „Žizel“, 2017 m.
• Ruggero Leoncavallo „Pajacai“, 2017 m.
• Miuziklas „Čikaga“ , 2017 m.
• Giedrius Kuprevičius opera „Prūsai“, 2018 m.
• Piotr Čaikovskij šokio spektaklis „Spragtukas“ , 2019 m.
• Eduardas Balsys – opera „Kelionė į Tilžę“, 2019 m.

Teatro vadovybė

• Laima Vilimienė – teatro vadovė
• Audronė Juozauskaitė – teatro vadovo pavaduotoja menui
• Vytautas Kažukauskas – teatro vadovo pavaduotojas
• Janina Stankevičienė – teatro vadovo pavaduotoja rinkodarai
• Tomas Ambrozaitis – vyr. dirigentas
• Vladimiras Konstantinovas – teatro vyr. chormeisteris, dirigentas
• Aurelijus Liškauskas – baleto trupės meno vadovas

Kolektyvas

Orkestras

• Tomas Ambrozaitis – vyr. dirigentas
• Stasys Domarkas – dirigentas
• Vladimir Ponkin – dirigentas
• Dmitrijus Zlotnikas – dirigento asistentas
• Aleksandr Koshevar – orkestro koncertmeisteris

Solistai

Sopranai

• Regina Bagdanavičiūtė (sopranas)
• Valerija Balsytė (sopranas)
• Beata Ignatavičiūtė (sopranas)
• Judita Butkytė-Komovienė (sopranas)
• Jadvyga Grikšienė (sopranas)
• Rita Petrauskaitė (sopranas)
• Loreta Ramelienė (sopranas)
• Rasa Ulteravičiūtė (sopranas)

Mecosopranai

• Aurelija Dovydaitienė (mecosopranas)
• Dalia Kužmarskytė (mecosopranas)

Tenorai

• Tadas Jakas (tenoras)
• Virginijus Pupšys (tenoras)
• Aurimas Raulinavičius (tenoras)
• Stanislovas Rezgevičius (tenoras)
• Viačeslavas Tarasovas (tenoras)

Baritonai

• Šarūnas Juškevičius (baritonas)
• Modestas Narmontas (baritonas)
• Kęstutis Nevulis (baritonas)
• Mindaugas Rojus (baritonas)
• Rokas Spalinskas (baritonas)
• Vytautas Virganavičius (baritonas)
• Steponas Zonys (baritonas)

Bosai

• Artūras Kozlovskis (bosas)
• Gintautas Platūkis (bosas)

Teatro vokalo pedagogas – Lietuvos operos dainininkas prof. Eduardas Kaniava.

Choras

• Vladimiras Konstantinovas – vyr. chormeisteris
• Ingrida Girdvainienė – choro inspektorė
• Vytautas Valys – chormeisteris

Baletas

Baleto trupė

Inga Briazkalovaitė, Kristina Gudelytė, Viktorija Gulnickaja, Ričardas Jankevičius, Gintarė Jovaišaitė, Aleksandra Karečkienė, Aušra Krasauskaitė, Simonas Laukaitis, Roberta Leščinskaitė, Aurelijus Liškauskas, Valdemaras Marcinkus, Giedrė Šidlauskė, Aurimas Tiškevičius, Ana Buchovskaja-Zamulskienė, Eimantas Žukauskas.

Festivaliai

Nuo 1998 m. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kasmet rugpjūčio mėnesį rengia tarptautinį operos ir simfoninės muzikos festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“, kuris vyksta ne tik Klaipėdoje, bet ir Nidoje, Juodkrantėje, Kretingoje, Palangoje, kituose Vakarų Lietuvos regiono miestuose ir miesteliuose. Renginio programos pagrindą sudaro spektaklių premjeros, koncertai pajūrio lauko erdvėse.

Nuo 1993 m. teatre vyksta „Jaunųjų talentų festivalis“ kurio metu scenoje su teatro orkestru debiutuoja Klaipėdos muzikos mokyklų moksleiviai, Stasio Šimkaus konservatorijos ir LMTA Klaipėdos fakulteto studentai – būsimieji muzikai. Organizuojamos vaikų ir jaunimo edukacinės programos: „Stebuklingas teatro pasaulis“, „Vaikų operos klubas“, „Operos akademija“.

Šaltiniai

1. Ovidijus Petkevičius. Klaipėdos muzikinis teatras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
2. [1]

Nuorodos

Vikiteka: Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras