Sumanas

Sumanas (lot. Summānus) – dievas romėnų mitologijoje; jo įtakos sfera laikytas nakties dangus. Nakties perkūnijos buvo priskiriamos Sumanui, o dienos – Jupiteriui. Viena vertus, Sumanas buvo laikomas sena sabinų ar etruskų kilmės dievybe, kita vertus, šios dievybės vardas yra lotyniškas, susidaręs asimiliavusis sub-mānus (plg. mane, Matuta), ir reiškia dievą, kurio laikas yra „prieš rytą“.

Romoje, greta Circus Maximus, stovėjo Sumano šventykla, dedikuota per Epyro karaliaus Pyro įsiveržimą į Italiją (278 m. pr. m. e.), kuomet terakotinis šios dievybės (ar paties Jupiterio) atvaizdas, buvęs ant Kapitolijaus šventyklos frontono, trenkus žaibui, buvo nusviestas į Tibro upę. Sumano šventykloje kiekvienų metų birželio 20 d. būdavo aukojama atnaša drauge su rato formos pyragaičiais, vadintais summanalia, esą simbolizavusiais griaustinio dievo vežimą. Kaip mini Titas Livijus, 197 m. pr. m. e. žaibas trenkęs ir į pačią Sumano šventyklą.

(Bacchides iv. 8, 54) vardu Summanus bei veiksmažodžiu sum man įvardijo vagių dievą bei patį vagystės veiksmą (kaip teigiama, aiški užuomina, jog Sumanas – nakties dievas, nes šis metas palankus vagims).

Vėliau dievavardį bandyta kildinti iš Summus Manium („didžiausiasis iš manų“), be to, tvirtinta, kad šis dievas tapatintinas su .

Šaltiniai

1. „Encyclopædia Britannica“, 1911 m. leidimas, straipsnis „Summanus“.
2. Livius AUC XXXII 29, 1