Pyras Epyrietis

Pyras Epyrietis
Pyras Epyrietis
Gimė	319 m. pr. m. e.
Mirė	272 m. pr. m. e.
Tėvas	Zakidas
Motina	Ftija
Sutuoktinis (-ė)	Lanosa
Vaikai	Agafolka
Valdė	287 m. pr. m. e.-285 m. pr. m. e.
Vikiteka	Pyras Epyrietis

Pyras Epyrietis (gr: Πύρρος, Pyrros; 319–272 m. pr. m. e.) – helenizmo laikotarpiograikų generolas. Jis buvo graikų genties karalius iš Ejacidų namų, o vėliau Epyro (306–302, 297–272 m. pr. m. e.) ir Makedonijos (288–284, 273–272 m. pr. m. e.) karalius. Jis buvo vienas iš stipriausių ankstyvosios Romos priešų. Kai kurie mūšiai, nors ir laimėti, jam brangiai kainavo ir buvo posakio Pyro pergalė šaltinis.

Jaunystė

Pyras buvo Ejacido ir Ftijos, tesalietės ir Aleksandro Didžiojo pusseserės (pagal jo motiną Olimpiją) sūnus. Pyrui buvo 2 metai, kai jo tėvą nuvertė nuo sosto 317 m. pr. m. e. ir šis prisiglaudė su šeima pas Glaukijų, didžiausios ilyrų genties taulantijų karalių.

Glaukijas sugrąžino Pyrui sostą 306 m. pr. m. e., bet po ketverių metų jį vėl nuvertė . Tad jis tapo vienu iš svainio pareigūnu ir jam tarnavo per diadochų karus. 298 m. pr. m. e. Pyras kaip įkaitas atsidūrė Aleksandrijoje pagal Demetrijaus ir Ptolemėjaus taikos sutartį. Ten jis vedė Ptolemėjaus podukrą Antigonę ir 297 m. pr. m. e. su jo finansine ir karine parama Pyras tapo Epyro karaliumi ir nužudė Neoptolemėjų II, tada jau mirusio Seleuko marionetę ir trumpam Pyro bendravaldį karalių.

Pyras perkėlė sostinę į Ambrakiją (dabar Arta) 295 m. pr. m. e. Po to jis pradėjo karą su buvusiu sąjungininku Demetrijumi ir jį nugalėjęs tapo Makedonijos karaliumi. 284 m. pr. m. e. iš Makedonijos Pyrą išvijo .

Grumtynės su Roma

Maršrutai prieš Romą per Pyro karą (280–275 m. pr. m. e.).

281 m. pr. m. e. graikų miestas Tarantas pietų Italijoje susipyko su Roma ir jam grėsė pralaimėjimas, romėnai tuo metu buvo didelė jėga regione ir ketino užimti visus Didžiosios Graikijos miestus. Taranto gyventojai kreipėsi į Pyrą prašydami pagalbos.

Delfų orakulas paskatino Pyrą padėti Tarantui. Tačiau jo tikslai nebuvo altruistiški. Tai buvo galimybė Italijoje susikurti imperiją. Jis sudarė sąjungą su galingiausiu kaimynu Makedonijos karaliumi ir atvyko į Italiją 280 m. pr. m. e.

Pyras atvyko į Italiją su 3 tūkst. raitelių, 2 tūkst. lankininkų, 500 svaidytojų, 20 tūkst. pėstininkų, 20 kovinių dramblių ir ketino užimti Romą.

Turėdamas kavaleriją ir dramblius, Pyras nugalėjo konsulo vadovaujamus romėnus Heraklėjos mūšyje 280 m. pr. m. e. Kelios gentys įskaitant lukanus, brutijus, mesapijus bei graikų miestai Krotonas bei Lokriai prisijungė prie Pyro. Jis pasiūlė taikos sutartį, kuri buvo atmesta. Pyras žiemojo Kampanijoje.

Kai Pyras įsiveržė į Apuliją 279 m. pr. m. e. įvyko Askulo mūšis ir jis pasiekė dar vieną brangiai kainavusią pergalę. Nors konsulas buvo nugalėtas, epyriečių armija taip nusilpo, jog nebegalėjo užimti Romos. Galiausiai Pyras neteko 3,5 tūkst. karių, o romėnai 6 tūkst., bet nors aplamdyta Pyro armija dar buvo galinga jėga.

Sicilijos valdovas

278 m. Pyras tuo pat metu gavo du pasiūlymus: graikų miestai Sicilijoje prašė pagalbos prieš Kartaginą, kuri tuo metu buvo viena galingiausių valstybių vakarinėje Viduržemio jūros dalyje, be to makedoniečiai norėjo, kad jis taptu jų karaliumi po to kai Ptolemėjų Kerauną nužudė įsiveržę galai. Pyras nusprendė, jog Sicilija jam suteikia daugiau galimybių ir su armija persikėlė ten.

Pyras buvo paskelbtas Sicilijos karaliumi. Js manė, kad jo sūnus Helenas paveldės Sicilijos karalystę, o kitas sūnus Aleksandras – Italijos. 277 m. pr. m. e. Pyras užėmė Eryksą, stipriausią kartaginiečių tvirtovę Sicilijoje. Po to kartaginiečių valdomi miestai perėjo į jo pusę.

276 m. pr. m. e. Pyras derėjosi su Kartagina. Nors ji ketino tartis su Pyru, siūlė jam pinigus ir laivus, kai buvo sudaryti draugiški santykiai, Pyras reikalavo, kad kartaginiečiai apleistų Siciliją, o Libijos jūra būtų riba tarp kartaginiečių ir graikų. Tuo pat metu jis pradėjo elgtis despotiškai su Sicilijos graikais ir greitai prieš jį nusistatė visa Sicilija. Nors nugalėjo kartaginiečius kitame mūšyje, Pyras buvo priverstas apleisti Siciliją ir grįžti į Italiją.

Atsitraukimas iš Italijos

Kol Pyras kovėsi Sicilijoje, Roma atkūrė armiją, pašaukdama tūkstančius naujų rekrūtų. Grįžęs į Italiją Pyras susidūrė su gerokai didesne romėnų armija. Po Benevento mūšio (275 m. pr. m. e.), pasibaigusio lygiosiomis, Pyras nusprendė grįžti į Epyrą ir prarado visas valdas Italijoje.

Paskutiniai karai ir mirtis

Nors karai vakaruose kainavo jam daug žmonių ir pinigų, Pyras vėl kariavo. Užpuolęs , jis lengvai laimėjo ir tapo Makedonijos karaliumi.

272 m. pr. m. e. Kleonimas, karališkos kilmės spartietis, nekenčiamas tautiečių, paprašė Pyrą užpulti Spartą ir įtvirtinti jį valdžioje. Pyras pritarė planui, nes manė, kad užvaldys visą Peloponesą, bet netikėtas stiprus pasipriešinimas jam sutrukdė. Po to jis įsivėlė į pilietinį konfliktą Arge. Paslapčia įžengęs su armiją į miestą jis atsidūrė painiame mūšyje siaurose gatvėse. Sena argietė moteris metė į jį stogo čerpę, o Pyrui iškritus iš balno, jį užmušė Argo kareivis. (Kai kurie šaltiniai tvirtina, jog jį nunuodijo tarnas).

Tais metais sužinoję apie Pyro mirtį tatantiniečiai pasidavė Romai.

Palikimas

Nors Pyras buvo nenuilstantis lyderis ir ne visada išmintingas karalius, jis buvo laikomas vienu geriausiu to meto karvedžiu. Plutarchas teigia, jog Hanibalas laikė Pyrą geriausiu arba antru (po Aleksandro Makedoniečio) karvedžiu pasaulyje. Be to žinoma, jog Pyras buvo labai labdaringas. Didžiausios Pyro silpnybės buvo nesugebėjimas išlaikyti dėmesį ir turėti didelį iždą namie (dauguma jo karių buvo brangūs samdiniai).

Labiausiai jis žinomas dėl posakio Pyro pergalė, atsiradusio po Askulo mūšio. Pasveikintas su pergale prieš romėnus Pyras atsakė: Ἂν ἔτι μίαν μάχην νικήσωμεν, ἀπολώλαμεν! (iš graikų kalbos Dar viena tokia pergalė mane sunaikins!).

Pyras parašė memuarus ir keletą knygų apie karo meną. Nė viena neišliko, nors kai kurios iš jų turėjo įtakos Hanibalui ir susilaukė Cicerono pagyrų.

Išnašos

1. title=Epirus Britannica Online Encyclopedia, Epirus
2. Pyrrhus, Britannica, 2008, O. Ed. Pyrrhus: Main: king of Hellenistic Epirus whose costly military successes against Macedonia and Rome gave rise to the phrase „Pyrrhic victory.“ His Memoirs and books on the art of war were quoted and praised by many ancient authors, including Cicero.
3. Jones, Archer The art of war in the Western world, University of Illinois Press, Urbana,2001 page 32 isbn=0-252-06966-8
4. Reconstructing Western Civilization: Irreverent Essays on Antiquity – page 211, by Barbara Sher Tinsley,  – 2006 – „The Greek King Pyrrhus of Epirus“…."Pyrrhus wrote books on military strategy. Cicero considered one of his treaties on warfare a very fine work. "