Epyras

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kitos reikšmės – Epyras (reikšmės).

Epyras (gr. Ήπειρος = Epeiros, dorėnų kalba: Ἄπειρος Ápeiros) – Balkanų istorinis regionas, esantis dabartinėje šiaurės vakarų Graikijoje ir pietų Albanijoje. Graikijos Epyras didžiąja dalimi sutampa su Epyro periferija, o Albanijos valdoma Epyro dalis yra vadinama .

Graikijos istorinis regionas Epyras (Ήπειρος)
Šalis	Graikija (Epyras), pietų Albanija
Tautos	Graikai (epyriečiai)
Kalba	Š. vakarų graikų dialektas
Valstybės	Epyro karalystė 370-167 m. pr. m. e.
Miestai

Geografija

Epyras yra Jonijos jūros rytinėje pakrantėje, ir apima pakrantės atkarpą nuo Oriko įlankos šiaurėje (ties Vliorės miestu Albanijoje) iki pietuose (ties miestu Graikijoje). Šiaurėje jis ribojasi su Ilyrija (Albanija), o pietuose – su Akarnanija. Iš rytų jį nuo Makedonijos ir Tesalijos atskiria Pindo kalnai.

Epyras yra kalnuotas kraštas, čia plyti . Dėl Jonijos jūros artumo šis kraštas gauna daug lietaus, daugiausia visoje Graikijoje. Svarbiausios Epyro upės yra Vjosė, Acheronas, Arachtas.

Kalnuotumas ir neprieinamumas neleidžia vystyti žemdirbystės. Svarbiausias krašto ūkis yra gyvulininkystė, čia auginama daug avių ir ožkų, vietos garsėja savo sūriais ir pieninkystės produktais. Tačiau dauguma maisto įvežama iš kitų Graikijos vietų.

Istorija

Senovės Epyro žemėlapis

Senovės Epyras

II tūkst. pr. m. e. yra randama epyriečių gyvenviečių. Tuometinė kultūra patyrė Mikėnų kultūros įtaką, jau tuo metu formavosi svarbiausios šventvietės, tokios, kaip Dzeuso šventykla .

II tūkst. pr. m. e. pabaigoje per Epyrą migravo dorėnai. Jie išstūmė daugumą vietos gyventojų į pietus, o Epyre apsigyveno dorėniškai kalbančios tautos. Čia susiformavo trys pagrindinės gentys: , ir .

Epyras buvo laikomas graikų civilizacijos dalimi, kadangi jo gyventojai epyriečiai (epirotai) kalbėjo vienu iš dorėnų tarmių. Nepaisant nuošalumo, Epyras vaidino ypač svarbų vaidmenį graikų religiniame gyvenime, mat čia buvo šventykla Dodonoje, beveik tokio svarbumo, kaip Delfai.

Tačiau kultūra jie buvo graikų civilizacijos periferijoje ir gerokai skyrėsi nuo kitų regionų, tokių, kaip Atika ar Korintija. Skirtingai nei kitur Graikijoje, Epyre nesusiformavo stiprūs miestai-valstybės. Be to, regionas visada buvo priešiškų barbnarų genčių dėmesio centre: šalies gyventojai kovojo su ilyrais šiaurėje.

Aekidų dinastija

Pagrindinis straipsnis – Epyro karalystė.

Apie 370 m. pr. m. e. molosai įkūrė Aekidų dinastiją, ir taip buvo sukurta Epyro valstybė. Karaliaus Arybo dukterėčia Olimpija ištekėjo už kaimyninės Makedonijos karaliaus Pilipo II, taip sudarydama sąjungą, ir tapdama Aleksandro Makedoniečio motina.

Atsidūręs Makedonijos įtakoje Epyras išsaugojo savo dinastiją. Jo vienas žymiausių valdovų Pyras kovojo Didžiojoje Graikijoje, atnešdamas Epyrui trumpalaikę šlovę ir sužibėjimą.

Per III a. pr. m. e. trys Epyro gentys sudarė lygą, kuri turėjo savo parlamentą synedrion. Tuo metu krašte vis labiau stiprėjo Romos įtaka. Kol Roma kariavo su Makedonija, Epyras siekė išlaikyti neutralumą, tačiau ilgainiui jis suskilo, nes molosai palaikė Makedonijos pusę, o kitos tautos – Romos. Susiskaldymas ir silpnumas nulėmė Epyro pralaimėjimą Romai, ir šalis 167 m. pr. m. e. buvo prijungta prie Romos imperijos.

Romos ir Bizantijos imperijoje

Pagrindiniai straipsniai – Senasis Epyras ir .

Romos imperijoje Epyras buvo prijungtas prie Makedonijos provincijos, ir tik po Diokletiano reformų III a. vėl buvo išskirtas kaip atskiras administracinis vienetas – Senasis Epyras. Padalinus Romos imperiją, Epyras tapo vakariausia Rytų Romos imperijos dalimi.

Epyro despotija

Pagrindinis straipsnis – .

Bizantijai žlugus po Ketvirtojo kryžiaus žygio, 1204 m. Mykolas Komninas Dukas užgrobė Aitoliją ir Epyrą, įkurdamas atskirą valstybę – Epyro despotiją. Ji valdė ir nemažą dalį Albanijos.

Ši valstybė žlugo nuo albanų sukilimų ir Serbijos užkariavimų. 1359 m. Bizantija sugrąžino valdžią šalyje, o 1430 m. Epyras atiteko Osmanų imperijai.

Osmanų imperijoje

Padalinimas