Akarnanija

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Graikijos istorinis regionas: Akarnanija (Ακαρνανία)
Šalis	Graikija ()
Tautos	Dorėnai
Miestai

Akarnanija (gr. Ακαρνανία) – istorinė Graikijos sritis pietiniuose Balkanuose, į šiaurę nuo Korinto įlankos. Ji sudaro dalį dabartinio administracinio vieneto – .

Geografija

Akarnanija buvo sritis, prisiglaudusi prie Korinto įlankos (pietuose) ir Jonijos jūros (vakaruose). Rytuose ji siekėsi su Etolija (skyrė Achelojaus upė), o šiaurėje – su Epyru.

Akarnaniją sudarė trys lygiagrečiai einantys geografiniai regionai: uolėtas vakarų krantas, kalnuota zona ir Achelojaus žemumos rytuose.

Istorija

Akarnanija į Graikijos istoriją įsijungė palyginus vėlai, ir jos dažnesnis minėjimas prasideda tik VII a. pr. m. e. Tuo metu Akarnanijoje jau susiformavo daugybė , tarp kurių buvo Alyzėja, Koronta, Limnaja, Medionas, Eniadai, Palaerus, Fitija ir . VII a. pr. m. e. regione suintensyvėjo graikų kolonizacija, ir Senovės Korintas bei Kefalonija įkūrė kolonijas: Anaktoriumą, Soliumą, Leukų, Astakų ir kt. Gana ankstyvu laikotarpiu Akarnanijos poliai sudarė palaidą konfederaciją su centru Stratuje.

Regionas nevaidino svarbaus vaidmens, lyginant su kitais Graikijos regionais: Atika, Lakonija ar Korintija ir buvo priversti jungtis prie stipresnių konfederacijų. V a. pr. m. e. Atėnai perėmė valdžią Akarnanijos korintietiškose kolonijose, ir Akarnanija prisijungė prie Delo lygos. 390 m. pr. m. e. valdžią čia perėmė Sparta (Peloponeso lyga), o 375 m. pr. m. e. – Antroji Atėnų imperija, vėliau Makedonijos karalystė (Korinto lyga).

III a. pr. m. e. viduryje regioną padalino Epyras ir Etolija (). Epyrietiškoji Akarnanija ilgainiui iškovojo nepriklausomybę su sostine , tačiau kuomet buvo užimta Romos imperijos, integruota į Epyro provinciją.

Vėliau regioną valdė Bizantijos imperija, šiai suirus – . XV a. užkariauta Osmanų. 1832 m. Etolijos regionas tapo nepriklausomos Graikijos dalimi.