Justinas Vareikis

Justinas Vareikis
Gimė	1870 m. gruodžio mėn. Saleninkai, Rusijos imperija
Mirė	1956 m. (~86 metai) Skaruliai, Lietuvos TSR
Veikla	Karininkas, knygnešys

Justinas Vareikis (1870 m. Saleninkuose, Rusijos imperija – 1956 m. Skaruliuose, Lietuvos TSR) – knygnešys, karininkas.

Biografija

Gimė 1870 m. Saleninkuose. Vos sulaukęs 18 metų, Skarulių klebono Šlėgerio paragintas padėjo gabenti iš Rytų Prūsijos caro uždraustas lietuviškas knygas. Ūgtelėjęs įsidarbino sielininku ir plukdė medieną Šventąja, Nerimi, Nemunu. Iki Tilžės nusigaudavo sieliais, ten pasiimdavo knygas ir pro Smalininkus, Sudargą pėsčiomis grįždavo atgal. Įkliuvęs už šią veiklą, 3 mėnesius sėdėjo Kauno kalėjime. Spaudos reikalais J. Vareikiui teko lankytis ir pas Martyną Jankų Bitėnuose, keliauti į Rygą ir kitur.

Kai bolševikai artėjo prie Kauno, J. Vareikis nuvažiavo į laikinąją sostinę, gavo ginklų, surinko keliolika vyrų ir juos apginklavęs, ėmė saugoti Jonavą. Dalyvavo žygiuose ties Radviliškiu ir Meškuičiais. 1919 m. spalio 27 d. kartu su mokytojais B. Garmumi ir J. Kartanu įkūrė Jonavoje šaulių būrį, jam vadovavo. Jau kitais metais šaulių būrys tapo gan rimta jėga, čia susibūrė nemažai aplinkinių kaimų žmonių. Lenkai šaulių vadą persekiojo, bandė sugauti. Jis slėpdavosi savo sode iškastoje slėptuvėje. Lenkų puldinėjimams vis kartojantis, J. Vareikis paliko Saleninkus ir persikėlė į Jonavą, kur jau stovėjo lietuvių kariuomenė, saugojusi tiltą. Apsimetęs lenkų partizanu, ėjo per lenkų okupuotus kaimus ir platino lietuviškus atsišaukimus. J. Vareikis su kitais šauliais saugojo Jonavos tiltą, gelbėjo jį nuo susprogdinimo. 1920 m. lapkričio mėn. lenkų kavalerijai prasiveržus į Lietuvos gilumą, J. Vareikis su savo šauliais priešą pasitiko jau ties Truskava. Bendromis jėgomis kavalerijai buvo užkirstas kelias.

Vokiečių ir lenkų buvo du kartus sužeistas, kartą lenkų labai smarkiai sumuštas. Ilgą laiką buvo renkamas Jonavos šaulių būrio vadu, vėliau – garbės pirmininku. Pats būdamas mažai raštingas, norėjo, kad žmonės siektų mokslo, todėl savo lėšomis įsteigė pradžios mokyklą Saleninkuose.

Už neeilinius nuopelnus Tėvynei apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4 laipsnio ordinu, Nepriklausomybės medaliu, garbingiausiu Šaulių sąjungos apdovanojimu – Šaulių žvaigžde. Pagerbdami knygnešį ir šaulį, Amerikos lietuviai paskyrė 700 dolerių premiją.

Sovietams okupavus Lietuvą, J. Vareikis atsidūrė sąrašuose tų, kurie turi būti pirmiausia ištremti iš Lietuvos. Kurį laiką slapstėsi. 1941 m. birželio 14 d. buvo užtiktas namuose, tačiau jam ir sūnui pavyko pabėgti, o dukterys - Jadvyga ir Salomėja – suimtos ir ištremtos. Mirė 1956 m. Skaruliuose, kur ir palaidotas.1997 m. jo vardu pavadinta Jonavos Justino Vareikio progimnazija.

Literatūra

• Jonavos krašto žmonės. - Jonava : Linotipas, 2000. - P. 185–187.

Šaltiniai

1. Justinas Vareikis
2. Biografija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.