Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Povilas Svilas
Gimė	1889 m. birželio 18 d. Drageliškės, Zarasų apskritis
Mirė	1953 m. vasario 24 d. (63 metai) Pakruojis
Tėvas	Zigmantas Svilas
Motina	Karolina Lingytė
Sutuoktinis (-ė)	Julija Puzinauskaitė
Vaikai	Ričardas, Edvardas

Veikla	gydytojas, visuomenininkas

Alma mater	1915 m. Maskvos universitetas

Povilas Svilas (1889 m. birželio 18 d. Drageliškėse, Zarasų apskritis – 1953 m. vasario 24 d. Pakruojyje) – Lietuvos gydytojas, visuomenininkas.

Biografija

Gimė pasiturinčių ūkininkų Karolinos (Lingytės) ir Zigmanto Svilo šeimoje.

Mokėsi Dusetose, Mintaujoje. 1915 m. baigė Maskvos universiteto Medicinos fakultetą. Dar kurį laiką jame stažavosi, įgydamas ir vaistininko specialybę. 1916 m. kovo-gruodžio mėn. dirbo Maskvos miesto Raudonojo Kryžiaus ligoninėje. 1917 m. sausio mėn. mobilizuotas į carinę kariuomenę, paskirtas 10-os pėstininkų divizijos dalinio karo ligoninės gydytoju Vakarų fronte. Po Rusijos revoliucinių įvykių, pakrikus kariuomenei, 1918 m. sausio-rugsėjo mėn. dirbo gydytoju Peterburgo gubernijos fabrike.

1918 m. spalio mėn. pradžioje grįžęs į Lietuvą, apsigyveno Utenoje ir vertėsi privačiu gydymu. 1919 m. birželio 16 d. Vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtinamas Utenos apskrities gydytoju, šiose pareigose dirbo iki 1940 m. liepos 22 d. arešto.

Povilo Svilo rūpesčiu jau 1925 m. visuose 13 Utenos apskrities valsčiuose veikė vaistinės, sudarytos sanitarinės komisijos kovai su epidemijomis ir užkrečiamomis ligomis, praplėsta miesto ligoninė nuo 50 iki 74 lovų, pats apskrities gydytojas priiminėjo ir gydė neturtingus ligonius. Be to, Utenos gimnazijoje dėstė chemiją ir higieną, padėjo mokytojui Antanui Namikui įkurti Utenos krašto muziejų, dovanodamas keletą vertingų eksponatų iš gimtojo Drageliškių kaimo.

Povilas Svilas buvo ne tik sumanus gydytojas, bet ir veiklus visuomenininkas. Nuo 1924 m. priklausė Lietuvos šaulių sąjungai, finansiškai rėmė šaulių namų statybą, buvo trijų kooperatinių organizacijų valdybos nariu. Nuo 1927 m. Lietuvių tautininkų sąjungos narys, nuo 1933 m. sausio mėn. šios partijos Utenos apskrities skyriaus valdybos pirmininkas.

1940 m. liepos 22 d. NKVD organų suimtas, kalintas Utenoje ir Vilniuje. 1941 m. kovo 8 d. NKVD dalinių Ypatingojo pasitarimo sprendimu nuteistas 8 metams kalėti. Prasidėjus karui išvežtas į Kazachstano srities kalėjimą. 1948 m. liepos 25 d. pasibaigus „bausmės“ laikui, paleistas sugrįžo į Lietuvą. Namų Utenoje ir šeimos nerado. Žmona Julija Puzinauskaitė-Svilienė (1899–1972) su sūnumi Edvardu (1928–1963) repatrijavo į Lenkiją ir gyveno Opolės mieste. Kitas sūnus Ričardas (1921–1996), Vilniaus universiteto studentas, buvo areštuotas ir nuteistas 10 metų.

Likęs be šeimos ir namų Povilas Svilas apsigyveno Pakruojyje, už menką atlyginimą dirbo miesto ligoninėje. Mirė 1953 m. vasario 24 d. Palaidotas Pakruojo kapinėse.

Įvertinimas

Literatūra

Lietuvos CVA: fondas 377, apyrašas 2, byla 6, lapai 51-53; fondas 380, apyrašas 2, byla 323
Lietuvos ypatingasis archyvas, P. Svilo baudžiamoji byla P-12521
Vytautas Indrašius. Aukštaitijos šviesuliai. – Vilnius, 1999. – 157–159 p.