Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Rytų Dzin dinastija (kin. 東晉朝, pinyin: Dōng Jìn Cháo) – kinų kilmės dinastija, 317 – 420 m. valdžiusi bei šiaurės Vietnamą.

東晋
Rytų Dzin

buvusi karalystė

←

317 – 420

→

Karalystė apie 400 m. (geltona)

Sostinė

Dziankangas

Valdymo forma

Monarchija

Imperatorius

317–323

Juandi (Dzin)

419–420

Gongdi (Dzin)

Era

Viduramžiai

- Sostinė perkeliama į Dziankangą

317 m., 317

- Nuverčia Liu Song

420 m.

Istorija

Rytų Dzin dinastija buvo Vakarų Dzin dinastijos tąsa, tačiau šio laikotarpio pradžia laikomas Kinijos sostinės perkėlimas į rytus, t. y. į Dziankango miestą. Jį sąlygojo šiaurinių ir vakarinių klajoklių genčių antpuoliai, dėl kurių Dzin neteko savo šiaurinių provincijų, o vėliau ir sostinės Luojango, kurį barbarai (šiongnu) paėmė 311 m., o 316 m. ir sostinės Čangano. Dėl to imperatoriaus rūmai bei didelė dalis Kinijos aristokratijos persikėlė į gerokai saugesnę vietą toli pietuose, Jangdzės upės žemupyje, kuri išrinktas naujas Sima giminės imperatorius, tituluotas . Dziankangas vėliau tarnavo kaip sostinė visoms Pietinėms dinastijoms.

Naujam imperatoriui pavyko konsoliduoti valdžią pietinėse Kinijos provincijose ir jas apginti nuo barbarų įsiveržimo. Į jo valstybę masiškai plūdo gyventojai iš šiaurės, kurie baiminosi barbarų agresijos. Buvo sparčiai įsisavinamos iki tol mažiau reikšmingos ir rečiau apgyvendintos Pietų Kinijos provincijos.

Pagrindinės provincijos, kurias Rytų Dzin išlaikė per visą laikotarpį buvo , Dzingžou ir Dziaodžou. Tuo tarpu kitos teritorijos nuolat keitė priklausomybę, o šiaurinė valstybės siena svyravo. Iš pradžių pagrindinė priešininkė šiaurėje buvo šiongnu valstybė Han Džao, kurią 351 m. pakeitė įkurta . Pastaroji 373 m. nukariavo iš Dzin Sičuaną ir ėmė slinktis dar toliau į pietus. Tuo metu Dzin trūko stiprios centrinės valdžios, šalyje nuolat vyko kariniai perversmai, kurių metu soste siekė įsigalėti įtakingos šeimos, tokios kaip Vang ar Sie. Dėl to šalis negalėjo tinkamai atsispirti barbarų invazijoms.

Tačiau 383 m. žymėjo lūžį Rytų Dzin istorijoje, kadangi Dzin patyrė pergalę prieš Čin, atkovodama teritorijas iki pat Geltonosios upės. Ši pergalė lėmė Čin dezintegraciją ir smulkių barbarų karalysčių (tokių kaip , , Šiaurės Vei, ir kt.) iškilimą šiaurėje.

Nepaisant karinių pergalių, Dzin viduje ir toliau vyko perversmai. Svarbiausias tarp jų buvo imperatoriaus Andi nušalinimas 403 m., kurį įvykė karvedys , laikinai pasiskelbęs imperatoriumi ir savo valstybę pavadinęs Ču. 405 m. kitas karvedys, , paėmė valdžią vakarinėse provincijose (Sičuane), kur pasiskelbė karaliumi.

Šių perversmų fone iškilo Dzin imperatoriams lojalus karvedys , kuris 404 m. numalšino Huan Siuano maištą ir į sostą sugrąžino imperatorių Andi, o 413 m. vėl prijungė Sičuaną. Be to, jis sutramdė barbarų gentis šiaurėje ir 416 m. laikinai paėmė istorinę Kinijos sostinę Luojangą. Kinija buvo labai arti pakartotinio suvienijimo, tačiau jis nebuvo baigtas, kadangi Liu Ju grėžo į sostinę Dziankange, kur įsivėlė į kovas dėl sosto paveldėjimo. 419 m. jo siųstas žudikas nužudė imperatorių Andi, ir į sostą pasodintas marionetinis imperatorius Gongdi. 420 m. šis buvo priverstas atsisakyti sosto ir savo paveldėtoju paskirti Liu Ju, kuris titulavosi . Tai buvo Song dinastijos pradžia.

Administracija

Valstybė buvo dalinama į provincijas džou. Iš 21 Vakarų Dzin provincijos, jai liko valdyti tik pietinės: Ningdžou, Liang, Idžou, Dzingdžou, Dziaodžou, Jangdžou, Guangdžou, Dziangdžou, ir Siangdžou, taip pat dalis Judžou ir Siudžou.

Kaip ir visos tuometinės Kinijos dinastijos, Rytų Dzin buvo linkusi smulkinti savo provincijas. Po Liu Ju užkariavimų valstybei priklausė 25 provincijos: , , , , , , Čingdžou, , , Judžou, , , , , , , Joudžou, , Dzingdžou, , , , , , Dziaodžou.

Valdovai

(Sima Žui) – 317–323 m.
(Sima Šao) – 323–325 m.
(Sima Janas) – 325–342 m.
(Sima Jue) – 342–344 m.
(Sima Danas) – 344–361 m.
(Sima Pi) – 361–365 m.
(Sima I) – 365–372 m.
(Sima Ju) – 372 m.
(Sima Jao) – 372–396 m.
(Sima Dedzongas) – 396–419 m., išskyrus 403-404 m.
(Sima Devenas) – 419–420 m.