Chilperikas IKaraliusMerovingaiGimė apie 539 m Mirė 584 m rugsėjo 27 d 45 metai viloje netoli ParyžiausPalaidotas a Pary

Chilperikas I
Karalius

Merovingai
Gimė	apie 539 m.
Mirė	584 m. rugsėjo 27 d. (~45 metai) viloje, netoli Paryžiaus
Palaidotas (-a)	Paryžiaus Sen Žermen de Prė abatija
Tėvas	Chloteras I
Motina
Sutuoktinis (-ė)
Vaikai	Iš 1-osios santuokos: sūnūs: Theudebert, Suasono muravechas, Suasono klovis duktė: Basina Iš 3-osios santuokos: sūnūs: Samson, Theuderic, duktė: Rigunth
Suasono karalius
Valdė	561 m. lapkričio 29 d. – 584 m. rugsėjo 27 d. (22 metai)
Pirmtakas	Chloteras I
Įpėdinis
Paryžiaus karalius
Valdė	567 m. rugpjūčio 5 d. – 584 m. rugsėjo 27 d. (17 metų)
Pirmtakas	Charibertas I
Įpėdinis

Vikiteka	Chilperikas I

Chilperikas I (apie 539 m. – 584 m. rugsėjo 27 d. ) – Neustrijos (Suasono) karalius, valdęs nuo 561 m. iki savo mirties. Jis buvo vienas iš frankų karaliaus Chlotero I ir karalienės sūnų. Frankų kalba šis vardas reiškia „Galingas užtarėjas“.

Gyvenimas

Iš karto po tėvo mirties 561 m. jis pasistengė perimti visą jo palikimą, užvaldė karališkajame sukauptą iždą ir įžengė į Paryžių. Tačiau jo broliai privertė jį pasidalinti karalyste su jais. Chilperikui atiteko Suasonas kartu su Arasu, Kambrė, , Turnė ir Pajūrio Bulone. Jo vyresnysis brolis Charibertas I gavo Paryžių, antras vyresnysis brolis gavo Burgundiją su sostine Orleanu, o atiteko Austrazija. 567 m. mirus broliui Charibertui, jo valdos pasipildė, kuomet broliai išsidalijo Chariberto I karalystę ir susitarė bendrai valdyti Paryžių.

Neilgai trukus po iškilimo Chilperikas pradėjo kariauti su Sigebertu, kuriam dar ilgai jautė mažų mažiausiai antipatiją. Sigebertas jį nugalėjo ir įžengė į Suasoną, kur sumušė Chilperiko vyriausiojo sūnaus Theudebert pajėgas ir jį patį paėmė į nelaisvę. Karas įsiplieskė 567 m., po Chariberto mirties. Nors Chilperikas iš karto užėmė Sigeberto naująsias valdas, tačiau jam pralaimėjo. Vėliau Chilperikas susivienijo su Guntramu kovai prieš Sigebertą (573 m.), tačiau Guntramas perėjo į kitą pusę, ir Chilperikas vėl pralaimėjo karą.

Sigebertui vedus vestgotų princesę , Chilperikas taip pat sumanė naudingas vedybas. Jis jau buvo atstūmęs savo pirmąją žmoną ir turėjo sugyventinę tarnaitę . Atsisakęs pastarosios, 567 m. Ruane vedė Brunhildos seserį , tapusia jo antrąja žmona. Netrukus ši jam atsibodo, ir ji vieną rytą buvo rasta pasmaugta savo lovoje. Po kelių dienų Chilperikas vedė Fredegundą.

Ši žmogžudystė tapo priežastimi ilgų karų tarp Chilperiko ir Sigeberto, trumpam nutraukiamų paliaubomis. 1575 m. Sigebertą nužudė Fredegunda, kaip tik tuo metu, kai jam Chilperikas buvo suteikęs malonę. Tada Chilperikas pradėjo karą su Sigeberto žmonos ir sūnaus užtarėju Guntramu. Chilperikas atgavo savo pozicijas, atsikovodamas nuo Austrazijos Tūrą ir Puatjė bei kai kurias vietas Akvitanijoje, skatindamas nesantaiką karalystės rytuose, valdant mažumai.

578 m. Chilperikas pasiuntė kariuomenę kariauti Vane prie Vileno upės su Bretanės valdovu . Frankų pajėgas sudarė padaliniai iš Puatu, , Anžu, ir . Vyrai iš Bajo buvo saksai, ir juos ypač skatino bretonai. Kariuomenės kovojo 3 dienas, kol Chilperikas pasidavė ir buvo pagerbtas už Vaną. Jis įdavė savo sūnų kaip įkaitą ir sutiko mokėti kasmetinę duoklę. Taip Chilperikas sulaužė priesaiką, bet jo valdžia prieš bretonus buvo tik sąlyginai saugi, kas yra liudijama amžininko poemoje.

Daugiausiai žinių apie Chilperiką randama frankų istoriko, Tūro vyskupo Grigorijaus () traktate „Historia Francorum“. Istorikas jo neapkentė, pavadindamas jį savo laikmečio Neronu ir Erodu (knyga VI.46). Grigorijaus rūstybę Chilperikas užsitraukė, atplėšdamas Tūrą nuo Austrazijos, konfiskuodamas bažnytinį turtą, skirdamas vyskupais pasauliečius iš savo dvaro aplinkos, bandydamas diegti naują Trejybės doktriną.

Valdant Chilperikui Neustrijoje, buvo įvesta bizantiška akių išdūrimo bausmė. Be to, jis buvo siejamas ir su kultūra – kažkiek buvo talentingas muzikantas, poeto pavyzdžiu kūrė eiles, bandė reformuoti frankų abėcėlę. Taip pat stengėsi sušvelninti salijų teisės turto paveldėjimo nuostatas moterų atžvilgiu.

584 m. rugsėjo mėn. Chilperikui grįžtant iš medžioklės į karališkąją vilą , netoli Paryžiaus, buvo nepažįstamojo užpultas ir nudurtas. Tuomet su žmona buvo įtempti santykiai, buvo įtariama slaptais susitikimais su Paryžiaus grafu Landrichu. Užpuolikas nebuvo nustatytas, nors įtarimai krito ant prastą reputaciją turėjusios Fredegundos.

Šeima

Chilperiko I pirmoji žmona (nuo 548 m.) buvo , su kuria susilaukė keturių vaikų:

Theudebert, žuvęs kare 575 m.,
Suasono muravechas, vedęs našlę ir tapęs savo tėvo priešu,
Suasono klovis, nužudytas 580 m.,
Basina, vienuolė, sukėlusi maištą Puatjė abatijoje.

Antroji santuoka (567 m.) su buvo trupalaikė, vaikų neturėjo.

Su , buvusia sugyventine, vėliau tapusia sutuoktine, turėjo kelis vaikus:

Samson (575–577), mirė jaunas,
Rigunth, buvo susižadėjusi su vestgotų princu , bet niekada neištekėjo,
Theuderic (582–584), mirė jaunas,
(584–629), Neustrijos paveldėtojas, vėliau frankų karalius.

Šaltiniai

Sérésia, L’Eglise el l’Etat sous les rois francs au VI siècle (Ghent, 1888).
Joseph Henry Dahmus, Seven Medieval Queens. 1972.
Gregory of Tours (539–594): History of the Franks

Karališkieji titulai
Chilperikas I Merovingų dinastija Gimė: 539 Mirė: 584
Prieš tai: Chloteras I	Suasono karalius 561–584	Po to:
Prieš tai: Charibertas I	Paryžiaus karalius 567–584	Po to: