Arasas pranc Arras miestas šiaurės Prancūzijoje Aukštutinės Prancūzijos administraciniame regione į pietvakarius nuo Lil

Arasas (pranc. Arras) – miestas šiaurės Prancūzijoje, Aukštutinės Prancūzijos administraciniame regione, į pietvakarius nuo Lilio, Pa de Kalė departamento centras. Pro Arasą eina Lilį ir Paryžių jungiantys geležinkelis ir automobilių kelias. Išplėtotas cinko ir švino lydymas, stipri metalo apdirbimo, mašinų gamybos, dirbtinio pluošto gamybos, tekstilės, maisto pramonė. Iki XX a. 9-ojo dešimtmečio šalia Araso buvo kasama akmens anglis.

Arasas pranc. Arras

Araso merija

Arasas 50°17′23″ š. pl. 2°46′51″ r. ilg. / 50.28972°š. pl. 2.78083°r. ilg. / 50.28972; 2.78083 (Arasas (miestas))

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Prancūzija
Regionas	Aukštutinė Prancūzija
Departamentas	Pa de Kalė (departamentas)

Gyventojų (2009)	42 049
Plotas	11,63 km²
Tankumas (2009)	3 616 žm./km²

Vikiteka	Arasas

Kirčiavimas	Arãsas

Istorija

Žinoma, kad dabartinio Araso vietoje I a. buvo keltų genties atrebatų gyvenvietė, kurią 57 m. nukariavo Cezario vadovaujama romėnų kariuomenė. Nuo IV a. plėtojosi audimo verslas. V a. įvesta krikščionybė. Nuo 843 m. priklausė Vakarų Frankų karalystei. IX a. kentėjo nuo vikingų puolimų. Apie 900 m., kartu su visu Artua regionu atiteko Burgundijos kunigaikštystei. 1093 m. tapo vyskupijos centru. Dėl šio regiono kelis amžius varžėsi Prancūzija ir Ispanija. XIV a. tapo reikšmingu gobelenų (vadinamųjų arasų) gamybos centru. 1482 m. sudaryta Araso taika tarp Prancūzijos karaliaus Liudviko XI ir Šventosios Romos imperijos Maksimilijono I, pagal kurią Burgundijos grafystė atiteko Prancūzijai, o Flandrija – Šventajai Romos imperijai. Tačiau 1493 m. miestas vėl atiteko Maksimilijonui I. 1579 m. pasirašyta Araso unija, pagal kurią pietinės Nyderlandų provincijos pripažino lojalumą Ispanijos karaliui. Tik 1640 m., valdant Liudvikui XIII Arasas galutinai buvo prijungtas prie Prancūzijos. 1758 m. Arase gimė Prancūzijos revoliucijos veikėjas Maksimiljanas Robespjeras. Miestas labai nukentėjo per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus.

Architektūra

Araso senamiestyje yra dvi aikštės – Didžioji ir Mažoji. Mažojoje aikštėje stovi XVI a. vėlyvosios gotikos stiliaus rotušė. Yra katedra, benediktinų vienuolynas. XVII a. antros pusės Araso citadelė. Miesto rotušės bokštas ir citadelė 2008 m. buvo įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Šaltiniai

Arras (Arasas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 42 psl.

[1] Arras (Arasas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 42 psl.