Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kvadrantas (lot. quadrans 'ketvirtis') – smulki bronzinė Romos moneta, verta 1⁄4 aso.

275-270 m. pr. m. e. leistas kvadrantas. Abiejose pusėse atvaizduotas bėgantis šernas. Svoris 80,18 g.

225-217 m. pr. m. e. leistas kvadrantas. Vienoje pusėje Herkulio galva, kitoje pusėje – galeros priekis.

Lieti kvadrantai buvo gaminami su trimis iškilais taškais, kurie rodė, kad kvadrantas vertas 3 uncijų. Averse dažniausiai buvo pavaizduotas Herkulio biustas, o reverse – galeros priekis. Tokios pat vertės kvadrantus liejo kiti Centrinės Italijos miestai.

Po 90 m. pr. m. e. bronzines monetas ėmė gaminti pagal semuncijų standartą, ir kvadrantai pasidarė žemiausios vertės to meto Romos monetos. Kvadrantus taip pat vadino teruncijumi (lot. teruncius 'trys uncijos'). Graikiškai kvadrantus vadino κοδράντης.

Kvadrantus retkarčiais gamino iki Antonino Pijaus laikų (138–161 m.). Skirtingai negu kitos Romos imperijos monetos kvadrantai retai buvo gaminami su imperatoriaus atvaizdu.

Teruncijus, kaldintas apie 220 m. pr. m. e. Liucerijos kalykloje. Skersmuo 27 mm, svoris 22,63 g. Vienoje pusėje aštuonkampė žiedą primenanti žvaigždė, kitoje - delfinas, virš kurios trys taškai
Augusto kvadransas, kaldintas 5 m. pr. m. e. Romos kalykloje. Averse pavaizduotas altorius.
Domiciano kvadransas

Vikiteka: Kvadrantas (moneta) – vaizdinė ir garsinė medžiaga